Martynas Pilkis
2013-05-15

Pranukas bėgdamas pertraukos metu pargriūna ir nusibrozdina kelį

136366526_4cbae033da

Štai matote: greta dangoraižių Vilniuje sodinama eglė.

Kai buvau vaikas, netoli mano namų buvusią gamyklą, kurioje dirbo močiutė, nugriovė. Vietoje jos pastatė prekybos centrą. Aplinką papuošė jau nuaugusiom eglėmis, tokiomis, kaip toji nuotraukoje. Jūs, aišku, žinote, kad paprastai žmonės tokio dydžio medžių nepersodina, nebent nukerta, jei kur trukdo. O prekybos centras ėmė ir persodino. Nemačiau, kaip jie tai padarė, bet mane (tada dar vaiką) rezultatas nepaprastai sužavėjo.

Vėliau eglės ėmė kristi nuo stipresnio vėjo. Viena jų nukrito ant dviejų mėnesių kūdikį turėjusios pirkėjos ir sulaužė jai stuburą.

Kai aš noriu, tai noriu greitai. Bet yra ir bus daug dalykų, kurie greitai nevyksta.

Gėlės greta A. Mickevičiaus paminklo, prie Bernardinų vienuolyno

*

Pasaulį seną išardysim,
Iš pačių pamatų ir tuo
Naujai pasaulį atstatysim –
Kas buvo nieks, tas bus viskuo.

 „Internacionalas“, tarptautinis proletariato himnas

*

Iš satyriškųjų Delfi.lt komentarų:

Mokykla ankščiau ir šiandien:

Scenarijus:
Robertukas nerimsta klasėje ir trukdo kitiems mokiniams.
Ankščiau – nusiunčiamas pas direktorių, ten gerai pabaramas. Grįžta i klasę, sėdi ramus ir niekam nebetrukdo.
Šiandien – Gauna dozę Ritalino. Tampa zombiu. Atliekamas testas padidėjusiam hiperaktyvumui nustatyti – jis teigiamas.

Scenarijus:
Pranukas bėgdamas pertraukos metu pargriūna ir nusibrozdina kelį. Mokytoja ji apkabina ir paguodžia.
Ankščiau – Pranukas nusiramina, nusišluosto ašaras ir nubėga.
Šiandien – Mokytoja apkaltinama seksualiniu priekabiavimu. Nušalinama nuo darbo ir 3 metus praleidžia kalėjime. Pranukas 5 metus lanko terapijos kursus. Užaugęs tampa gėjum.

 

Šaltinis.

*

Už penkių dienų Lietuvos Respublikos Seimas svarstys totalitaristinio raugo įstatymą, kuris sudarytų prielaidas atiminėti vaikus iš šeimų, jei tos šeimos kažkuo nepatinka moderniai valstybei. Apie tai labai daug medžiagos galite rasti svetainėje juvenalinejusticija.lt, bet pradžiai užtenka paskaityti ir Aurelijos Stancikienės puikų straipsnį Bernardinai.lt šia tema.

„Suomijoje dešimties metų mergaitė paimta iš šeimos po to, kai mama uždraudė jai valgyti saldumynus ir nuvedė praustis. Vokietijoje berniukas išvežtas į globos namus po to, kai pasiskundė institucijoms, kad mama jam liepė susitvarkyti savo kambarį. Norvegijoje mergaitė iš šeimos paimta todėl, kad nešė į lauką šiukšles ir tvarkė savo pačios kambarį“, – vardina panašių įstatymų padarinius kitose šalyse A. Stancikienė. Per penkis metus Norvekijoje paimta virš 60 tūkstančių vaikų.

Jei tau tai rūpi, kad tokia tvarka neįsigaliotų Lietuvoje:

1. Pasirašyk tam skirtą elektroninę peticiją.

2. Brūkštelk savo apilynkėje rinktam Seimo nariui trumpą el.laišką, kuriame pareikštum, kad nepritari O. Valiukevičiūtės ir R. Šalaševičiūtės pateiktoms Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms. Zyziantys laiškai jų el.pašto dėžutėse yra efektyvus dalykas, nors gal nebūtinai taip atrodo, kol to nepatiri.

*

Iš vienos pusės visuomenė nori, kad prieš nepilnamečius niekad nebūtų jokios prievartos – net privalomo matematikos egzamino. Iš kitos pusės ji spaudžia, kad nepilnamečiams būtų griežtinama baudžiamoji atsakomybė, valstybės teismai galėtų juos teisti it suaugusiuosius.

Iš vienos pusės visuomenė nori, kad gatvėje žmonės kuo mažiau aiškintų kaip kam elgtis, nešnairuotų kits į kitą kreivai. Iš kitos pusės ji nori kamerų ant kiekvieno kampo, pro kurias viską stebi policininkai, ir įsikiška, vos kažkas negerai.

*

[Š]ventovės didingumas skiriasi nuo dangoraižio masto. Juk šis irgi, atrodytų, savo masteliu turėtų iššaukti tremendum potyrį. Tačiau dangoraižius nuo šventovių skiria du požymiai. Pirma, neartikuliuotas, su žmogaus masteliu nieko bendra nebeturintis dangoraižių aukštis, užuot iššaukęs sakralią didybę, veikiau tenurodo į patirtį, ištinkančią kalnuose, buvimą ne-žmogiško dydžio akivaizdoje (bent jau tokia buvo mano pirmo apsilankymo Manhattane patirtis). Antras, dar svarbesnis skirtumas – šventovėse žmonės būva tik žemės lygyje, į didybę žvelgdami iš apačios į viršų. Priešpastatydama didybę, kuri žmogui neprieinama, šventovė ugdo nuolankumą. Dangoraižiai, iškeldami žmones šimtus metrų virš žemės, atvirkščiai, priverčia žmogų žvelgti iš viršaus žemyn, „iš aukšto“, iš Dievo perspektyvos, diegia ne nuolankumo, o veikiau puikybės jausmą.

Mantas Adomėnas, „Šventovė“, 2010 m. „Naujasis Židinys-Aidai“ Nr. 11

*

 „Vis labiau įsitvirtina totalitarinės struktūros, todėl tos skylutės, pro kurias visais laikais [..] laisviems žmonėms reikėjo lįsti, vis siaurėja. Anksčiau socialiniame tinkle laisvės akys buvo gan didelės, o dabar jos siaurėja, siaurėja ir tampa mikroskopinės. Reikia, kad žmogui labai pavyktų arba nepavyktų. Bet aš tikiu – visada atsiras tas, kuris suplėšys totalitarinį tinklą, jeigu ir neras skylutės. Jis sakys taip: gal jums šito ir nereikia, bet man reikia. Man smagu būti gyvam. Aš nenoriu būti mašina.“

Filosofas A. Šliogeris: „Menas tapo visiškai nereikalingas“

O tu ar nori būti mašina?

Nuotrauka su egle priklauso  antanask.
Nuotrauka su laistomomis gėlėmis – autoriaus.
17 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 5 )

  1. Jeigu šiaip jau viltingas komentatorius TT pasisakyme panaudoja žodį „košmaras“ – gana stiprus ženklas, kad tikrai reik pasirašyt peticiją ir dar brūkštelt Seimo nariui. Negaiškit.

  2. Atlikta! Mano apygardoje išrinktas Gražulis. Kartais jis visai principingas būna, gal atkreips dėmesį į argumentus.

Leave a Reply to TT Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *