Santa Kančytė
2013-04-23

Pamatų klausimu: kodėl moksleivis ateitininkas šį sekmadienį turėtų būti prie Seimo?

Atsakymui surasti reikalinga išsiaiškinti du dalykus: pirma, kas šį sekmadienį prie Seimo vyks ir, antra, kodėl ten dera būti ateitininkui. Žinoma, galima dar pasvarstyti prie ko čia pamatai.

Atsakyti į pirmąjį klausimą nesunku. Prie Seimo šį sekmadienį vyks mitingas „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę!“. Čia rasite trumpai suguldytus argumentus, kodėl toks mitingas rengiamas. Norintys – o ateitininkas turėtų norėti – pasidomėti šia tema giliau, gali paskaityti pastaruoju metu pasirodžiusių neblogų straipsnių, pavyzdžiui, šį. Mitingas yra rengiamas protestuojant prieš vienos valdančiosios koalicijos partnerių, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA), antivalstybinę veiklą. Kiršindama Lietuvos lenkus su Lietuva, ji ne tik taip siekia naudos sau (daug lengviau pakliūti į valdžią, kai, pirma izoliavęs visuomenės grupę nuo likusios visuomenės dalies, įtikini ją, jog esi vienintelis josios atstovas), bet ir kenkia Lietuvos valstybei, nes nori įžiebti nesantaikos ugnį tarp jos pačios piliečių ir teisinėmis priemonėmis pamažu kuo labiau tolinti Pietryčių Lietuvos regioną nuo Lietuvos. Be jau priimto lietuvių kalbos valstybinio egzamino suvienodinimo neriboto atidėjimo, LLRA tikslus pasiekti itin palengvintų šiuo metu parengto Tautinių mažumų įstatymo priėmimas (kuriam, beje, priešinasi ir dalis kitų tautybių tautinių mažumų).

Ar dalyvavimas tokiame mitinge reikštų, kad Lietuva yra nejautri dalies savo piliečių, būtent Lietuvos lenkų, rūpesčiams? Greičiau nedalyvavimas jame būtų tam tikras nejautrumas jiems. Pietryčių Lietuvos regionas yra vienas sunkiausiai ekonomiškai besiverčiančių regionų, o investicijų sulaukia mažiausiai visoje Lietuvoje. Gerai nemokėti valstybinės kalbos daugeliui moksleivių reiškia užkirstas galimybes čia, Lietuvoje, susirasti gerą darbą. Tačiau didžiausias šio regiono žmonių gyvenimo apsunkinimas – tai gyventi nuolatiniame įsitikinime, kad tavo paties valstybė yra tavo didžiausias priešas*. Visą šį katilą maišo Lenkų rinkimų akcija viena ranka pati kenkdama regionui, idant tarptų ant žmonių nusivylimo ir sunkumų, kitą ranką tiesdama kaip išgelbėtoja – dalis šio regiono žmonių tiki, kad net pensijas jiems moka LLRA. Joks kandidatas Seimo rinkimuose jau daugybę metų neturėjo šansų šiame regione bent apylygiai kovoti su LLRA kandidatais. Ir tai ne dėl jų charizmos. Ateiti į mitingą reikia ir dėl solidarumo su Lietuvos lenkais, kurių pats vardas liudija juos esant Lietuvos dalimi.

Dabar antrasis klausimas: kodėl ateitininkas? Atsakyti į šį klausimą šiek tiek kebliau jau vien dėl to, kad kartais kyla pagunda manyti, jog atsakymas turėtų būti akivaizdus. Prieš keletą metų vykusiame Ateitininkijos 100-mečio kongrese tvyrojo džiaugsminga ir viltinga nuotaika, kad Ateitininkija dar daug gali Lietuvai duoti. Ji buvo nulemta iš dalies ir tarpukario prisiminimo – Lietuvos kūrimo(si), stebuklo, kurio autoriai didžia dalimi buvo ateitininkai. Kalbėdamas apie tą laiką dr. Petras Kisielius sakė, jog Ateitininkijos atsiradimas neabejotinai buvęs Šv. Dvasios įkvėptas. Kartu jis klausė, argi gali taip būti, kad dabar mes esame mažiau Dvasios globojami? Tarpukarį žymėjo ne tik uolus lavinamasis (reikėjo pasivyti Europą), bet ir nepailstantis, nuovargio nepaisantis praktinis veikimas dėl Lietuvos. Nuo Voronežo moksleivių, kurie gaminosi revoliucines vėliavas ir prie bendrabučių – kartais ir kumščiais – kovojo pasaulėžiūrines kovas iki pirmųjų Lietuvos kariuomenės savanorių, kalėjimuose prie Smetonos režimo kalėjusių, Laikinosios Vyriausybės vadų, partizanų ir aktyviausių išeivijos vadų – visur ateitininkai stovėjo pirmose gretose, aukojo tikras aukas, dalis jų dar būdami moksleiviai.

Ar gerai suvokiame, kokia mūsų valstybės padėtis, ir ar galime pasakyti, kad viską, kas mūsų valioje, jai pagerinti esame padarę? Ar ieškome bendradarbių darbui dėl Lietuvos, užuot nuolat teisinęsi, kad mūsų jėgos per mažos? Akademijose kalbėdami apie negimusios gyvybės šventumą, pamirštame pasiimti lapą 70-čiai parašų surinkti jos gynimui; mokydamiesi apie popiežiaus autoritetą, liekame abejingi viešam jo dergimui, nors galėtume bent laišką portalo redaktoriui parašyti; klausydami paskaitų apie Lietuvos kūrimą, menkai tenutuokiame, ko iš tiesų šiandien Lietuvai reikia, ir dar menkiau žinome, kokiu realiu veiksmu galime prie jos ateities prisidėti. Visi šie darbai įkandami ir moksleiviui. Kitaip – kokie mes ateitininkai?

Galiausiai, atėjimas su vėliava ir bičiuliais į sekmadienio mitingą gali būti gera, nors ir mažytė, praktinio veikimo pamoka. O tokiam praktiniam veikimui pasiruošusių žmonių dar labiau nei Lietuvai netrukus žūtbūt reikės – jau dabar reikia – visai Katalikų Bažnyčiai. Ar esame pasiruošę?

* Apmaudų klausimą, kiek apskritai Lietuvos piliečių gyvena tuo įsitikinę, paliksiu kitam kartui.
20 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 8 )

  1. Daug dvejojau dėl šio mitingo, nes nežinau situacijos ir konteksto. Ypač baisu dėl už to slypinčio potencialaus susipriešinimo. Kažkur kirba abejonė ir tuo, kad mitingais ši problema galima išspręsti. Bet pora pokalbių, dar ir šis įrašas, privertė permąstyti poziciją. Gaila, kad būsiu mokymuose, mielai ateičiau solidarizuotis su Lietuvos lenkais :)

    P.S. Santa, ačiū, kad davei nuorodą į Europos piliečių iniciatyvą dėl embrionų apsaugos. Nebuvau matęs, kad yra galimybė iniciatyvą pasirašyti internetu.

  2. Manau, kad antroji tavo tekste išsakyta mintis yra tai, kas senai kirba visų galvose ir ką pašnibždomis mes laiks nuo laiko vieni kitiems primenam, bet iš tiesų taip dauguma ir liekam skystablauzdžiai. Ne visi, žinoma.. ne visi..

  3. Skaitau atsišaukimą. Dar kartą skaitau atsišaukimą, kuris kviečia į mitingą. LLRA paminėta tik vieną kartą ir kaip didžiausia problema matomi trys reikalavimai, iš kurių du dar toli gražu neįgyvendinti ir neaišku ar bus įgyvendinti (ir jei nebus įgyvendinti, kaip kad nori ne-ateitininkai, o kitos dešniosios jėgos, kurios, manau, nepagrįstai save sieja su krikščionimis demokratais, tai reikš dar n-metų status quo, kuris per 20 m. problemą gilino, bet nesprendė). Tai ir bus ištransliuota visam Vilniaus kraštui ir Lenkijai – lietuviai priešinasi legaliems (nuo kada reikalavimas tampa antikonstituciniu dalyku?) lenkų reikalavimams.
    Dar kartą: kritika LLRA kaip nomenklatūriniai partijai yra viena, bet ši akcija-ne apie tai.
    Pats kvietimas, skirtingai nei Santos tekstas, yra demagogiškas – apeliuojama į aistras, bet ne į protą (vien tas paaukojimo motyvas…neseniai siekia autonomijos lenkai? absurdiška).
    Baisiausia, kad visiškai nesusivokiama tikrovėje – įstatymas nepadarys Šalčininkų rajono išskirtinio. Jis jau toks yra-Lietuvos lenkai nepasitiki ir bijo, o ši akcija tik dar labiau tai paskatins. Baimę LLRA ne silpnina, o stiprina.

    Ateitininkai gali padaryti kur kas daugiau nei ši akcija. jie gali įtraukti Lietuso lenkus į atetininkišką veiklą ir taip pasiektų gerokai daugiau, nei šie populistiniai veiksmai.

    Ir gali būti atskira diskusija dėl to, kaip ateitininkas turėtų reguoti į lenkų reikalavimus. Bet jei šalie kitų skaitalų prisimintų atsiversti Šalkauskį gal gautų ir kiek kitokių atsakymų. kad ir priminimą apie tai, jog jis kritikavo studentus už tai, kad šie tepliojo žydiškus užrašus ant parduotuvių. arba kad ir priminimą apie kultūrinės autonomijos principą. tik šioje šviesoje diskutuojantis, atsakymus siūlantis ir dėl jų kovojantis ateitininkas yra vertas pagarbos. dabar jie vedami neaišku kur ir neaišku ko.

    et. gaila, kad tai tik apypikčiai apmatai apie tai, kodėl moskleivis ateitininkas šį sekmadienį turėtų NEbūti prie Seimo.

  4. Sutinku su Justinu, kad kvietimas į mitingą (atsišaukimas), kiek kitaip nei Santos įrašas, skamba demagogiškai. Taip, ateitininkui numoti į visa tai ranka nebegalima, klausimą reikia išspręsti ir, geriausia, išspręsti kartu, diskutuojant. Turime susitarti, kas geriausia visiems ir kokiu būdu visi gali harmoningai sugyventi vienoje šalyje. Bet prieš einant į mitingą, kaip rekomenduoja Justinas, reiktų dar kartą paskaityti Šalkauskį.
    Sutinku su Santa, kad klausimas pamatinis, bet aš jį užduočiau kitaip, referuodama į mūsų orumą, šiuo atveju, tautinį orumą. Santos paminėtas Prof. Butkus kalba apie baudžiauninko mentalitetą. Bet ar tik ne šis mentalitetas ir slepiasi už komplekso, kad esame žeminami, kad “būsime tuoj okupuoti”? Jei esame orūs ir jaučiame savo vertę, mums nereikia “plėšyti maikių”, kad įrodytumėm savo teises. Orus žmogus sugeba ir atsiprašyti (kad ir avansu, jei to taip nori save laikantys nuskriaustais), ir įsiklausyti į savo bendrapiliečių skaudulius, neprarasdamas savo identiteto. Taiklus profesoriaus straipsnyje cituotas kažkieno internetinis komentaras: “laukiu, kol Lietuva pati subyrės”. Taip, tai provokacija, bet jei Lietuva subyrės, tai ne dėl to, kad provokacija buvo, o dėl to, kad valstybė, visuomenė, tauta nesugebėjo į provokaciją ramiai, su išlaikytu orumu atsakyti ir su ja susidoroti.

  5. Romėnai irgi oriai laukė laukė, kol jų civilizacija ėmė ir užsilenkė. Bėda yra ta, kad nemaža dalis – ypač ŠIEK TIEK prasilavinusių – lietuvių adekvačiai nesuvokia Vilniaus krašte kylančių grėsmių. Todėl ir kalbos apie autonomiją jiems atrodo “absurdiškos”.
    Šiuo atveju tiesiog patarčiau pakalbėti su pačiais šio krašto gyventojais – net nebūtinai lietuviais, kad ir su tais pačiais užguitais baltarusiais arba LLRA ir kitai neokomunistinei (dabar kažkodėl uoliai katalikiškai – ačiū arkivyskupui Tamkevičiui už tinkamą atsaką) nomenklatūrai neįtikusiais lenkais.
    Žinoma, reikia į mitingą. Nebūkim kaip romėnai, tik jau ne kaip tie vėlyvieji, kurie “oriai” pasilaidojo. Ačiū autorei už puikų tekstą.

  6. [..] tai reikš dar n-metų status quo, kuris per 20 m. problemą gilino, bet nesprendė

    iš Justino komentaro

    Nelabai noriu veltis į šią diskusiją, bet tik pastebėčiau, jog būtų kur kas lengviau diskutuoti, jei būtų apibrėžta, kas yra ir kas nėra problema šiuose lenkų-lietuvių klausimuose. Bėda ta, kad daug kas susipynę ir išryšinkt problemą/problemas, dėl kurių visi sutartų, sunku.

  7. Tikslas gražus, bet ar nebus kaip su spektaklio mitingu? Per TV parodys tik Svarinską su kitais uoliais patriotais, arba neonacius, skanduojančius “Lietuva – lietuviams”.
    Gerai Justinas sako. Juk Šalčininkų rajonas mitinge nedalyvaus, o reportažus žiūrės.

  8. Ko čia taip bijoti žiniasklaidos?
    Tiesiog reikėtų susiburti į atskirą grupę jaunimui mitinge, kad būtų MATOMI.

    P.S. Šis komentaras skiriamas ateities mitingams :)

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *