Linas Braukyla
2016-03-11

Mano mylimiausias socialdemokratas

tapkdrauguLietuvos laisvė jau brandina savo vaisius.

Mano mylimiausias socialdemokratas yra jaunas, sėkmingas, veiklus, patriotiškas, paprastas, nuoširdus ir geranoriškas. Rodos, būtent toks, kokio lietuvio mes norime. Taip, tai gyvas, konkretus žmogus.

Tai žmogus, kuris liko savo gimtajame (mažesniame Lietuvos) mieste ir nori dirbti jo savivaldoje, nori rūpintis daugelio apleistu ir nenumaldomai kintančiu miestu. Jam skauda, kad miesto centre leista prekiauti didiesiems prekybos centrams, kurie nors ir parūpina visų reikiamų prekių beveik bet kuriuo paros laiku, uždusina visas smulkesnes parduotuves ir daugelį smulkių verslų. Jis džiaugiasi vilties prošvaistėmis, sklindančiomis iš saujos kultūrinių ir verslo iniciatyvų. Jį, kaip ir mane, džiugina europiniu auksu grįsti parkų takeliai ir spalvotos švieselės vakarais.

Geriausia, kad tai yra žmogiškas žmogus – vedamas sveikos nuovokos, kuri neleidžia kalbėti tuščiai.

Taip, priklausyti socialdemokratams nėra populiaru, o daliai žmonių tai net kelia pasipriešinimą. Todėl mano mylimiausias socialdemokratas pusiau juokaudamas pasako, kad man nepatiks sužinoti, kokiai partijai jis priklauso. Tačiau Miestas per mažas, kad reikėtų žiūrėti „pagal partijas“.

Atskirkime du dalykus, sako jis man: yra socialdemokratai ir yra komunistai. Antrieji yra blogis, tai senoji karta, radusi sau politinės partijos pavidalą (ir kitų partijų prieglaudą), likę savo senuosiuose, dar komunistiniuose, postuose ir toliau tvarkantys savo reikalus.

Iš tiesų, nesitikėjau išgirsti pasiūlymo socialdemokratus skirti į komunistus ir nekomunistus iš tos partijos nario. Būdamas lojalus, jis tai nutylėtų, bet stiprybė pripažinti kyla iš vienos paprastos nuostatos.

Rodos, tai visiškai ta pati nuostata, kuri palaiko, rodos, neįmanomą: Darbo partijos klestėjimą. Tačiau tai yra daugiau nei neįmanoma, tai puikiai veikia!

Ir ta nuostata yra žiūrėti į politinę partiją tiesiog kaip į aparatą. Kokį turinį ten įdėsi, tą ir turėsi!

Martynas Pilkis jau yra rašęs: partija tėra mašina. Prie to pridėčiau tik dar truputį. Partijos atstovauja ne žmones, nes apie žmones jie nieko nežino iš principo (tokia liberalios demokratijos kaina). Partijos atstovauja interesus. Interesas yra kuriamas įstatymais, pareiškimais, pozicijomis, rezoliucijomis ir kitais viešais veiksmais. Interesas kyla ir iš pačios partijos, kurios interesas, iš esmės, vienas – būti valdžioje.

Čia sustokime. Kaip ir mano mylimiausias socialdemokratas, mes norime to turinio, kuris yra anapus šitos beviltiškos mašinerijos. Todėl neapsiribosime tuo, kas daugelį žmonių nuvilia, t.y. faktu, kad moderni politika yra tik galia.

Kaip klausė visi žymiausi politiniai veikėjai, „Ką daryti?“

Paversti teisingumo troškimą interesu. Paversti tiesos ir gėrio troškimą interesu. Paversti žmogaus orumą interesu. Paversti žmogaus gyvybės apsaugą interesu. Paversti rūpestį savo bendruomene interesu. Tautos išlikimą, pilietinį Lietuvos žmonių sąmoningumą, prigimtinę dorą ir visa kita, ko mokoma namuose, bet jau nemokoma mokyklose, paversti interesu.

Ir tada stebėti, kaip šis interesas kovoja su jam lygiaverčiais godumo ar valdžios siekimo interesais. Kartais interesai gali sutapti, užuot kovoję: politinė partija X gali, tarkime, pasisakyti už teisingą gėrybių paskirstymą, bet tik tam, kad gautų balsų (nekalbu apie pavienius partijų žmones, kurie iš tikrųjų trokšta teisingumo).

Ar šiuo keliu einant mano mylimiausias socialdemokratas nueis toli? Abejoju. Pernelyg daug blogų troškimų reiktų sutaikyti su savo gėrio troškimu (bandant iš jų padaryti „bendrą“ partijos interesą).

Nesityčiokime iš jo, nes mūsų, katalikų, krikščionių ir geros valios žmonių, situacija nėra geresnė.

Lietuvos laisvė brandina savo vaisius. Tam ir esame laisvi, kad galėtume nesitaikstyti su skurdžiu derliumi.

19 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 5 )

  1. Iš tikrųjų, nepasakiau dviejų dalykų:
    a) ta strategija, paversti gėrio ir gėrybių/vertybių (ta gilesne prasme) siekimą interesu, nėra visiškai bergždžia. Daug gerų dalykų taip pasiekiama, daug pasišventusių žmonių, įskaitant ir saują puikių Seimo narių, daug padaro. Aš abejoju jos ilgalaikiu vaisingumu.
    b) išvada yra nevisai aiški, bet Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga linkėčiau rasti kažką pranašesnį už šitą tariamai politinį mechanizmą.
    Gal antroji dalis atsako ir į Emilijos klausimą :)

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *