Stovintis vanduo užsitraukia, nelaistomas medis nudžiūsta, nevalomi sidabriniai indai pajuosta. Kai gyvenimas tampa vis geresnis ir geresnis, kai turime už ką pavalgyti, kai galime laisvai kalbėti, keliauti į tolimas šalis, linksmai leisti laisvalaikį, labai lengva pamiršti, kiek buvo dirbta ir
Skaityti toliau
„Aš nežinau šlykštesnio žodžio už Tėvynę“ – ši poeto Antano Šimkaus eilutė iš jo 1999 m. išleisto rinkinio „Skradžiai“ man pirmiausiai asocijuojasi su alergija gražiems, bet tuštiems žodžiams, kurių valstybinių švenčių proga nesuskaičiuojamai daug. Panašų kartėlį savo dienoraštyje reiškė ir
Skaityti toliau
Vasario 16-ąją dieną dažnai prisimenu ateitininko įžodį. „Kryžiaus ir ateitininkų vėliavos akivaizdoje pasižadu sekti Kristų, dirbti ir aukotis Dievui ir Tėvynei ir uoliai eiti ateitininko pareigas. Kristau, padėk man ištesėti“. Pasijunti tikrai mažas prieš šiuos žodžius, kai susimąstai, kam pasiryžai.
Skaityti toliau
Lygiai už mėnesio – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. O jau šį šeštadienį – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Artėjant šventėms yra proga lengvai pramankštint galvą pagalvojant apie laisvę. Reiškinį, kuris dabar plačiai (ir klaidingai) suprantamas kaip galėjimas bilekada bilekur su bilekuo pasielgti bilekaip
Skaityti toliau