Kartais gali nusilaužti galvą bemąstydamas, kaip pasveikinti Kristaus Prisikėlimo šventėje savo bičiulius, kad sveikinimas pasiektų giliau. Nesunku pasveikinti tuos, kurie šitai šventei ruošėsi visą gavėnios laiką. Nutilo bent kiek daugiau nei įprastai savo dienose, sugebėjo kažko atsisakyti ir stebėti kiek
Skaityti toliau
Spjūviai ant Bažnyčios veido dažniausiai yra šventumo ilgesys. Tai yra tiesa, Bažnyčiai nuolatos reikia siekti šventumo, nuolatos keliais mes, jos nariai, keliaujame prie klausyklų, keliaujame prie savo brolių sesių – atsiprašyti už savo silpnumus, už nusižengimus. Taip, mes silpni, taip mes esam Bažnyčios išmokyti atsiklaupti. Kai kam gali atrodyt, kad atsiklaupęs nekovoja, o kai kam atsiklaupęs gali atrodyti, kaip sprinteris bėgikas laukiantis starto, degančia širdimi.
Skaityti toliau
Gyvenimas nėra paprastas. Net jei ir visų didžiųjų gyvenimo uždavinių sprendimai būna tokie paprasti. Juos priimti ir įgyvendinti nėra paprasta. Tai yra ir viltis, bet kartu ir amžinas mūsų (tiesa, ir mano) pasiteisinimas. Kaip sako: „Lengva Tau kalbėti“. Taigi ir kalbu, kad jau lengva.
Skaityti toliau
Tokiai įprastai įžangai tiktų viena iš trafaretinių pradžių – šių dienų pasaulyje… Taigi, šių dienų pasaulyje net tarp visai netikinčių žmonių, arba su itin abejingo į religiją ir tikėjimą požiūrio žmonių, vis dar naudojama rojaus sąvoka. Rojus – nuostabi vieta gyventi, kur viskas tobulai išspręsta, iš kur nesinori išeiti. Maždaug toks apibrėžimas galėtų būti. Iš kur dabar čia tie nevykėliai ir Dangus?
Skaityti toliau