Komentarai ( 27 )

1. Vis dar negaliu patikėti, kad tu 100% tam pritari :D

   Būtų įdomu panagrinėti sociologų tyrimus ir išvadas. Jei turi – mestelk.

   Reply

2. Įdomi tema, tačiau siūlyčiau vengti kategoriškumo. Požiūris nėra “tept ir lept” veiksmu pakeičiamas dalykas.
   Juolab, kad santuoka nėra į statistikos ar formalių analizių rėmus talpinamas dalykas. Tokia prieiga gana ribota.
   Ačiū. :)

   Reply

3. Martynai, tu čia rimtai? Iki pat galo vyliausi, kad ironija. Vietoj gimstamumo skatinimo tu siūlai prisigabenti svetimšalių ir dar tuo džiaugtis? Pats žinai, kad šitas sprendimo būdas trumpalaikis ir neefektyvus. Pora klausimų: kodėl aplenkei kultūrinių skirtumų poroje padaromą žalą, iškart minėdamas “tvirtas ir laimingas šeimas”? Kiek iš jų “atvyksta ir apsigyvena čia, Lietuvoje”? Kiek jų vaikų šneka lietuviškai? Negaliu patikėti, kad skaitau šitą ideologinį “kažką” ne kur nors Delfio Pilietyje.

   Reply

4. Puikus straipsnis, Martynai! ;)

   Reply

5. VR, skaičiau tavo komentarus čia ir feisbuke. Atsakyt į juos reiktų arba straipsnio tęsiniu, arba labai išsamiu komentaru, nes klausimai geri. Deja, laiko tam turėsiu tik kitą savaitę, bet neužmiršiu šito reikalo. Gero savaitgalio.

   Reply

6. Manau, jog visuomenėje nieks per daug ir nekritikuoja užsieniečių santuokų su lietuvėmis, kuomet pasirenkama gyventi Lietuvoje. Tuo labiau, kad tokiais atvėjais užsieniečiai noriai pramoksta kalbą ir įsisavina lietuvišką kultūrą. Bet tai kiek atveju kuomet lietuvės pameta galvą dėl visokių turkų ir emigruoja paskui juos!!

   Reply

7. Tiesa, straipsnis pirmiausiai žadina emocijas, ne mąstymą :) Šiuo klausimu dauguma laikosi vienokios ar kitokios pozicijos ir tai visiškai normalu. Tautybė yra svarbi kiekvieno iš mūsų tapatybės dalis, nors ir ne pati svarbiausia. Pats sakyčiau, kad santuoks esmė – būti laimingiems dviese. Tautybė čia tikrai nėra svarbiausias dalykas, bet pakankamai svarbus, nes prisitaikyti kitoje kultūrinėje aplinkoje kainuoja daug laiko ir pastangų. Tai rodo ir sociologiniai tyrimai.
   Bet, Martynai, nesupyk, tavo cituojama teorija kvepia sociologiniu determinizmu. Jei jau žmogaus pasirinkimą kurti santuoką taip lemia aplink esančių lyčių proporcijos, kur dingsta laisvė, meilė, pasirinkimas ir kiti žmogiškumo esmę sudarantys dalykai? Jei mūsų pasirinkimus taip nulemia visuomenė, klausimas, ar mes išvis savo gyvenimą gyvename? Taip pat, man neatrodo, kad vien lyčių proporcijos paaiškina vartotojišką santykį su kitais asmenimis. Čia veikiau atsakomybės stygius, dažniausiai susijęs su silpnomis šeimomis, netinkamu aukėljimu(si), asmenybės nebrandumu.
   Niekas tikrai nedraudžia tekėti už užsieniečių, vesti užsienietes. Tai tikrai labai asmeniškas laimės klausimas. Kad tik šeimos būtų laimingos! Vis dėlto, bėda čia panaši kaip ir su emigracija, nes bent jau iš spaudoje nušviestų istorijų, man susidaro įspūdis, kad dauguma lietuvaičių užsienyje ieško lengvesnio kelio, o ne tikros laimės… Toks nusiteikimas nepanašus į tinkamą pagrindą tvirtai ir laimingai šeimai kurti. Kaip kitiems atrodo?
   Dar – būtų labai įdomu, jei tu, Emilija, savo patirtimi pasidalintum :)

   Reply

8. Laukime Martyno pasiaiškinimo.

   Reply

9. Sutinku su Martynu visom keturiom, o priedo dar ir papildyti noriu. Statistika – geras įrankis daryti spėjimams (aka. educated guess), remiantis keletu mokslinių autorių galima netgi pataikyti su maža tikimybe suklysti.
   Į tą patį dalyką pažiūrėčiau kitu aspektu – Genomikos (genetikos sritis). Kai kas jau turbūt nujaučia kur link krypsta mintis ir baisiai piktinasi, jog aš kaip ir Martynas taikau kraštutinį sausą ideologinį mąstymą ir neatkreipiu dėmesio į “laisvę, meilę ir tautos esybės išsaugojimą”. Na, jau man atleiskit, bet laisvę ir meilę paliksiu poetams. O kalbant apie tautos esybę norėčiau paklausti – Kas tai? Mano požiūriu neišsaugosime “tautos esybės”, jei nebandysime kurti naujos. Civilizacijos vystymosi pagrindas – nuolatinis pokytis ir nemanau jog reiktų “lietuvių civilizacija” laikyti tai ką šiuo metu turim,- ji turėtų būti tai ką turėsime. Tad turime iš visų jėgų stengtis statyti ir kurti. Prie ko visa tai? Ogi santuokos su užsieniečiais “praskiedžia” lietuvio genomą, iš abiejų pasirenkant geriausia. Ir tai yra tai, ko turėtų siekti kiekvienas planetos gyventojas, siekiantis susilaukti kuo sveikesnių atžalų. Susidomėjusiems patarčiau pasivartyti mokslinių strapnsių Genomikos (Genomics) srityje. Tie patys lenkai ir latviai – tarsi broliai tiesiogine šio žodžio prasme, ką jau ir bekalbėti apie genetiškai daug artimesnius savus lietuvius. Tai tiek :)

   Reply

10. Mano paprasti klausimai šio BLOGO REDAKCIJAI: ar jūs, kaip už visos čia esančios informacijos viešinimą atsakingi asmenys (ypač prieš skaitančius moksleivius) turite ugdymo viziją? Jei turite, ar ji susijusi su ateitininkiška vizija? Jeigu visgi susijusi, ar manote, jog visa, kas viršuje surašyta (tiek tekste, tiek ir komentaruose) su tokia vizija sutampa? Jeigu sutampa, mes be jokios abejonės veikiame absoliučiai skirtinguose pasauliuose, nors tie pasauliai ir vadinasi vienu vardu – ateitininkija. Jeigu nesutampa – kodėl čia vis dar galiu rasti tiek nieko daugiau tik destrukciją ir įtampą kurstančių pasisakymų, kurie neparemti jokiais svariais argumentais? Būčiau dėkingas už blogo redakcijos komentarą su oficialia pozicija šiais klausimais :) p.s. Esu už atsakingo ir svaraus žodžio laisvę visiems ir visur. Nematau nei atsakingo, nei svaraus. Prašau neįsižeisti, kritika skirta ne asmenims, o darbams.

    Reply

11. Vytautai, piktoki tavo komentarai. Leisk paklausti taip, ar pažįsti šeimų, kurias sukūrė skirtingų tautybių žmonės? Ar jie neturi tokios teisės? Man asmeniškai, tautiškumas yra vertybė, didžiulė. Kaip ir Lietuvos išsaugojimas. Bet tikrai nepatinka kraštutinumas iškelti tautiškumą aukščiau žmogaus.

    P.S. Danieliau, statistika yra labai ribotas įrankis kalbėti apie žmones, nes žiūrėti į mus kaip į statistinius vienetus, tai ne poetiškumo stygius, o žmogiškumo stygius. Tiesiog nužmoginimas. Tuo ir skiriamės nuo robotų, kad turim laisvę, idealus, siekius, pasirinkimus.

    Reply

12. Skaitant straipsnį į akis lenda homolobistų ir kitų pasaulio konstruotojų argumentavimo būdai. Iškeliami atskiri atvejai, apeliuojama į jausmus, surandama tam palanki statistika ir paskui tai pateikiama kaip dėsnis ar žmogaus teisė. Tai taip ir vogimą galima padaryti priimtiną: jis žmogui teikia naudos, sėkmingas pavogimas suteikia laimės jausmą ir apskritai nesikiškit, nes tai asmeninis apvogtojo ir vagies reikalas:) Toli žiūrėti nereikia, mes jau taip savo protuose “įteisinom” paleistuvavimą.
    Aš nesakau, kad šios dvi ydos ir kosmopolitiškumas yra vienodo kalibro dalykai, tiesiog man argumentavimo būdas pasirodė panašus.

    Reply

13. Man daug labiau patinka tokie straipsniai, kurie sukelia klausimų negu teisingi rašinukai, neužgriebiantys jokios ryškesnės problemos ar skaudančio taško. Teisuoliškas kalbėjimas neugdo.

    Reply

14. Tomai, jei jau atpažįsti, kad čia aš, tai kaip tau dar kyla mintis, kad man tautiškumas yra aukščiau žmogaus? Kaip ir tu, nemėgstu kraštutinumo, būtent todėl šiuos komentarus ir rašau.

    Reply

15. Reikėtų pasidomėti, kokio amžiaus vyrų ir moterų disproporcija yra Lietuvoje, nes tavo pateiktoje wikipedijos statistikoje amžius yra 16-64m., tai yra labai platus spektras. Mano žiniomis, Lietuvoje yra labai didelis mirtingumas vidutinio amžiaus vyrų. Bet ar yra disproporcija tarp jauno amžiaus vyrų ir moterų?

    Sakai, kad ypač su prielankumu reikėtų žiūrėti tuomet, kai moteris su savo sutuoktiniu atvyksta ir apsigyvena čia, Lietuvoje. Bet gyvendamas Lietuvoje tas užsienietis pasidaro dalimi šitos visuomenės. Jeigu žmogaus elgesį prognozuoji tik pagal skaičius statistikoje, tada nėra jokios logikos teigti, kad užsienietis elgsis kitaip negu kiti visuomenėje gyvenantys vyrai. O jei traktuosim apsigyvenimą Lietuvoje kaip “pavojingą” santuokai dalyką, tai tada šitą straipsnį belieka suvokti tik kaip paskatinimą greičiau emigruoti

    Reply

16. Straipsnis atliko, ką turėjo atlikti – sukėlė didžią diskusiją.. o vis tiek visi pasiliko prie savo nuomonių.

    Reply

17. P.S. Naujausi sociologiniai tyrimai rodo, kad daugiausiai mišrių lietuvių šeimų su turkais pasirenka gyventi Turkijoje :)
    Lina, o ką, diskusijos būtinai turi pakeisti nuomonę? Kartais jos kaip tik ją sutvirtina. Ir tai nebūtinai reiškia, kad diskusijos dalyviai liko kurti.

    Reply

18. Vytautai R., atsakymai į Tavo klausimus. Taip, neliberaliai.lt yra ateitininkijos dalis. Per paskutinį AF suvažiavimą, federacijos pirmininkė Rozvita Vareikienė kalbėdama apie AF strategijos įgyvendimo rezultatus, džiaugėsi šia nepaprasta ateitininkiška iniciatyva.

    Turiu pabrėžti, kad puslapio tikslas nėra ugdyti moksleivius. Tai daro moksleivių akademijos ar kiti specialiai moksleiviams skirti renginiai.

    Autoriai rašydami bando išpildyti ateitininkiškus principus, taip pat laikosi nustatytų gairių.
    Šioje diskusijoje neįžvelgiau jokių įžeidžiančių ar destruktyvių komentarų.

    Jei dar turėsi kokių klausimų specialiai redakcijai, kviečiu rašyti adresu: g.demenyte@gmail.com

    Redaktorė

    Reply

19. Taip, Tomai – būtent taip ir galvojau: diskusijos būtinai turi pakeisti nuomonę. Gerai, kad pakankamai aiškiai tai parašiau.

    Taip pat turėjau galvoje ir tai, kad ši diskusija primena mėgėjų filosofų olimpiadą.. ( čia nieko blogo – dabar beveik visi – įskaitant mane – yra tokie.. bet ir naudos iš jų diskusijų mažokai – daugiau malonumas )

    taip pat galvoje turėjau ir karčią liaupsę Martynui, nes juk straipsnis atliko savo darbą.. kodėl karčią? Todėl, kad, mano akimis žiūrint, yra ir svarbesnių klausimų, kuriais būtų galima diskutuoti, bet diskusija nekyla.

    Ir pabaigai: štai mano pusiau ilgas ir pusiau neprasmingas komentaras. Patariu branginti savo laiką ir jo nekomentuoti, jis tikrai to nevertas.. kaip ir tas viršutinis.

    Reply

20. Siūlau paskaityti Gailiaus seną įrašą šia tema. Labai puikus straipsnis ir neblogas atsakymas Martyno įrašui.

    http://blogas.ateitis.lt/zygiais-o-ne-zodziais-mes-tevyne-mylim/

    Martyno straipsnyje yra įdomi yra ta disproporcija ir ką ji lemia. O dėl azijiečių manau neapseita be ironijos ir provokacijos. Nagi kur tom lietuvaitėm dėtis?:)

    Reply

21. Kas ketvirtą kaunietę reik siųst vienuolynan arba į cukierkų fabriką.

    Reply

22. Lina, diskusija panaši į megėjų pilosopavimus dėl to, jog dauguma komentuotojų ginčija ne pateiktus skaičius ir teoriją, o vietoj to emocingai filosofuoja (su visa bloga šio žodžio reikšme). Aišku, komentatorių čia iškelti klausimai verti atsakymo, galbūt sekmadienį rasiu tam laiko.

    Dėl nuostatų pokyčio: aš pats juo visiškai neabejoju! Jau vien faktas, kad skaitomiausioje ateitininkų medijoje tik vienas žmogus audringai su žiežirbomis priešinasi šitam straipsniui, o paprašytas parašyti atsakymą deda į krūmus, rodo, jog nuomonė merginų mišrių santuokų klausimu de facto ateitininkuose yra tokia, kokią išdėsčiau.

    Kad ir kokius tautiškumo rodiklius imtume – tautos šokių ir dainų žinojimas, deklaruojama meilė Lietuvai ir noras joje gyventi, nepalankus požiūris į migraciją, lietuvių kalbos vartojimas, įvairus dalyvavimas lietuvių kultūroje, balsavimas ir politinis išprusimas, ir t.t. – visuose juose ateitininkės garantuotai yra aukščiau Lietuvos merginų vidurkio. Iki šiol buvo manyta, jog mišrios santuokos (kurios taip pat viršija kitų merginų vidurkį) yra kažkokia žvėriška šio tautiškumo išimtis, paikas nesusipratimas. Tačiau dabar drąsiai galime teigti atvirkščiai – tai puikiai įsipaišo į bendrą tautiškumo (kaip geresnių sąlygų tautos narių išsiskleidimui) puoselėjimo veiklą.

    Reply

23. …nes ginčytis su skaičiais ir teorija yra antraeilis dalykas. Tie, kurie kritikuoja, kritikuoja prastą pasirinkimą (teorijų, skaičių, pozicijos ir veiklos).
    Šis straipsnelis neturi būti suprastas rimtai, net ir paties autoriaus.

    Reply

24. Martynai, ar tu ir toliau savo komentarais provokuoji? Nes aš tiesiog atsisakau dalyvauti tavo šou. Kaip pastebėjo Audrys, Gailius jau yra puikiai parašęs šia tema.

    Jei nori mokslo – tai būk nuoseklus ir rodyk skaičius. Šiuo atveju apibendrini merginas ateitininkes kaip didis filosoferis.. Nei du, nei devyni.

    Jei visgi išlieki nuoseklus “Vertybių tironija ir politika” knygos gerbėjas, tai šiaip atsitiktinis The Atlantic žurnale pasirodęs tyrimas tau šiuo atveju gal ir bus įdomus akstinas pamąstyti, tačiau prisiminęs tiek Šalkauskio “Ateitininkų ideologiją”, kurią pastaruoju metu cituoji, tiek ateitininkų principus, pradėsi klausti principinių klausimų – ar tikrai mergina, ištekėjusi už azijiečio bus laimingesnė?; kas ta laimė?; kaip tai suderinama su tautiškumu?; kokia ta laiminga Lietuva bus po 20 metų?.

    Kaip ir paskutiniame komentare pažymi Linas – sunku čia ką pasakyti, nes straipsnis silpnas tiek teorine prasme – anoks čia mokslas, tiek apibendrinimai nesuprasi, iš kokių kanapių kyla. Toks žanras – pats sunkiausias kritikai. Kaip pastebi Lina, komentuoti plačiai būtų vien tik jovalas ir gaišatis.

    Reply

25. Provokuoju kam, santuokoms su užsieniečiais? :D

    Gaila, bet neturiu laiko atsakyti į čia surašytus klausimus, ir negaliu pasakyti, kada jo turėsiu. Bet į klausimus atsakysiu. Girdėjau, jog kažkas ir atsakomąjį įrašą ruošia.

    Reply

26. Statistilka niekada nepateikia tikslių atsakymų, o tik iliustruoja tam tikras tendencijas. O kiekvienas atvejis visada skirtingas. Taip kaip Martynas, manau, netvirtina, kad vien statistiniais duomenimis besiremiant galima pateisinti lietuvaičių ’emigraciją’ (tai tik vienas iš rodiklių) taip ir niekas negali pasakyti, kuri santuoka (tarp lietuvių ar mišri) yra laimingesnė, teisingesnė, ar kažkam (tautai at tėvynei) naudingesnė. Manau, kad ateitininkams reiktų dar kartą ir labai nuodugniai pasiskiatyti Šalkauskį ir permąstyti, ką šiais laikais mums reiškia tautiškumas. Ką reiškia, beje, ir tai, kad kitas iš penkių ateitininkų principų yra katalikiškumas.
    O vienam užsimaskavusių komentatorių galima pasakyti taip; niekas geriau neugdo, kaip diskusija ir tiesos ieškojimas kartu. Tautiškumas – tai tema, apie kurią turėtumėm diskutuoti ir diskutuoti. Ypač šiuolaikiniams ateitininkams,

    Reply

27. https://www.youtube.com/watch?v=Tqe7gHb5GjY

    Reply