Gailius Raškinis
2013-01-22

Ar verta apsiginkluoti… iki dantų?

JAV žiniasklaida vėl mirgulioja žiniomis apie masines žudynes. Praėjusių metų liepos 20-ąją Kolorado valstijoje ginkluotas užpuolikas filmo apie Betmeną metu nušovė 12 žmonių ir daug sužeidė. Gruodžio 14-ąją Sandi Huko pradinėje mokykloje JAV Konektikuto valstijoje užpuolikas nušovė 20 vaikų ir šešis mokyklos darbuotojus. Reaguodama į šiuos įvykius (o galbūt į žiniasklaidoje sukeltą skandalą) Niujorko valstija sugriežtino ginklų įsigijimo taisykles. Tuo tarpu konstitucinės teisės turėti ginklą šalininkai surengė protesto mitingus didžiuosiuose JAV miestuose. Kiekvienos masinės žudynės yra skaudus įvykis, tačiau, teisės turėti ginklą šalininkų manymu, noras kažkaip drausti šaunamuosius ginklus panašus į norą drausti lėktuvus kaskart, kai įvyksta skaudi aviakatastrofa.

Šių įvykių kontekste norisi bent paviršutiniškai panagrinėti du klausimus. Pirmasis – ar tikrai šaunamųjų ginklų prieinamumo ribojimas duoda naudos. Antrasis – koks mentalitetas lemia tokį amerikiečių tautos prisirišimą prie šaunamųjų ginklų ir kodėl jų ir mūsų tautos mentalitetai taip skiriasi.

Savaime suprantama, kad JAV, kurioje šimtui gyventojų tenka 89 šaunamieji ginklai, tokiais ginklais padarytų nusikaltimų skaičius yra didesnis nei Lietuvoje, kurioje šaunamųjų ginklų yra 100 kartų mažiau (kalbant apie santykinį rodiklį gyventojų skaičiui). Tačiau šaunamojo ginklo laikymas turi ir atgrasomąjį poveikį, todėl reikšmingas sociologinis rodiklis liudijantis apie tautos apsiginklavimo naudą ar nenaudą turėtų būti ne nusikaltimų padarytų šaunamuoju ginklu skaičius, bet bendras smurtinių nusikaltimų skaičius.

Žemiau pateikta lentelė (2006 m duomenys) rodo, kad smurto valstybėje negalima tiesiogiai sieti su jos gyventojų apsiginklavimu:

100 000 gyventojų tenka
Valstybė Šaunam. ginklų skaičius 100 gyventojų Žmogžu-dystės (šaunam. ginklu) Žmogžu-dystės (visos) Išprievar-tavimai Apiplė-šimai Užpuo-limai Įsilau-žimai
JAV 89 3,6 5,0 28,6 133 262 715
Meksika 15 14,0 18,1 13,3 607 218 156
Šveicarija 46 0,52 0,7 8,7 66 117 843
Švedija 32 0,19 1,0 58,6 103 927 1029
Lietuva 0,7 0,24 9,0 7 128

Pavyzdžiui, Lietuvoje 100 000 gyventojų tenka 9 žmogžudystės, o JAV tik 5, tačiau mes žudome ne šautuvais ir revolveriais, o peiliais, kirviais, kumščiais ir kitais įnagiais, kuruos tik randame (dažniausiai išgėrę) po ranka.

JAV teisingumo departamento statistika taip pat rodo, kad tautos apsiginklavimo kreivė ir smurtinių nusikaltimų kreivė jei ir nejuda priešingomis kryptimis, tai bent jau tarpusavyje nėra susijusios.

Teisė į savigyną nekelia abejonių nei moraliniu, nei teisiniu aspektu. Štai kaip panašiai apie ją kalba Katalikų Bažnyčios katekizmas ir Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas:

Savęs paties meilė išlieka pagrindiniu dorovės dėsniu. Tad teisinga reikalauti pagarbos savo teisei gyventi. Kas gina savo gyvybę, nenusikalsta žmogžudyste, net jeigu yra priverstas smogti mirtiną smūgį užpuolikui (KBK 2264) Būtinoji gintis gali būti ne tik teisė, bet ir svarbi pareiga tam, kurisyra atsakingas už kito gyvybę, už šeimos arba valstybės bendrąją gerovę (KBK 2265)

Asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. (BK 28.1) Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis,neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. (BK 28.2)

Tačiau moralės ar etikos kodeksas negali duoti atsakymo į klausimą, kokios priemonės (kokie ginklai) ir kokiomis sąlygomis turėtų būti prieinami civiliams gyventojams. Teisinės normos šiuo klausimu labai skiriasi. JAV ši tvarka labai liberali. Daugelyje valstijų asmenys gali įsigyti pusiau atomatinius ginklus (automatiškai užsitaisančius po kiekvieno šūvio, tačiau kiekvienam šūviui paleisti reikia spustelėti gaiduką) be tapatybės identifikavimo ir kitų papildomų trukdžių. Lietuvoje ir daugelyje kitų valstybių tokio ginklo legaliai įsigyti neleidžiama net ir praėjus medicininį-psichiatrinį patikrinimą, patikrinus teistumo įrašus, išklausius kursus ir išlaikius ginklo naudojimo egzaminą.

Tad kodėl dalis amerikiečių taip prisirišę prie mūsų supratimu „galingų“, kone karinės paskirties šaunamųjų ginklų. Atsakymą randu amerikiečių tautos istorijoje ir mentalitete. Ginkluota tauta čia sudaro valdžių atskyrimo principo sudedamąją dalį. Jei kartais vykdomoji valdžia, įstatymų leidžiamoji valdžia ir teisminė valdžia kartu susimokę bandytų atimti prigimtines arba konstitucijoje garantuotas teises, čia dar lieka pusiau automatiniais ginklais ginkluota liaudis, kuri gali sukilti. Ginklas čia reikalingas ne tik apginti save ir savo šeimą nuo užpuoliko, bet taip pat skirtas apsaugoti savo valstybės tapatybę, jos santvarką, savo ir bendrapiliečių laisvę. Klausimo, ar šautuvais ginkluota liaudis galėtų pasipriešinti reguliariajai armijai, ginkluotai tankais, bepiločiais lėktuvais, malūnsparniais su naktiniais termovizoriais ir kt., čia neliesime. Vis dėlto faktas, kad amerikiečiai nešiojasi beveik 300 mln. šaunamųjų ginklų, gali būti atgrasymo faktorius.

Lietuvoje mano karta užaugo sovietmečio salygomis. Iš esmės – tai vergijos sąlygos. Mus išmokė prisitaikyti: kur reikia –patylėti, kur neišvengiama – pameluoti, „nešokti“ prieš valdžią, nes „nieko tuo nepakeisi“. Jau praėjo daugiau nei 20 metų nuo šios eros pabaigos, tačiau vis dar bijome įstoti į profesinę sąjungą (nekalbant apie jos įkūrimą savo darbovietėje), kad tai nepasirodytų įžūlu įstaigos vadovybės akyse. Su visu tuo kasdien susiduriant ir savyje, ir kituose, ima patikti pilietiškumas amerikiečių tautos mentalitete. Jis atspindi tikėjimą, kad nuo manęs asmeniškai priklauso mano, mano šeimos, mano valstybės saugumas ir ateitis, atspindi tikėjimą, kad valstybė, kurioje gyvenu, yra mano valstybė. Tautos apsiginklavimas turbūt labiau yra šio mentaliteto pasekmė nei priežastis. Vis dėlto, jei būtų atvirkščiai, ir jei tautos apsiginklavimas galėtų padaryti ryškius pokyčius jos mentalitete pilietiškumo kryptimi, sutikčiau, kad ginkluotumėmės kad ir iki dantų…

13 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 12 )

  1. Labai geros įžvalgos apie prisitaikėlišką lietuvių mentalitetą. Jo apraiškas pastebiu ir savo mąstyme. Gal kas turite idėjų, kaip tai keisti?
    Gal pabandyti įsigyti ginklą? :D

  2. Dėl ginklų, tai su mielu noru pasisakyčiau už įstatymą įsigyti ginklą laisviau nei dabar. Puikiai suprantu, kodėl valstybė nenori, kad jos piliečiai būtų apsiginklavę. Būtent dėl mentaliteto. Nes kaip žinia jis sukonstruojamas taip pat gali būti ir dekonstruotas. Autorius teisingai pažymėjo, jog dauguma buvo ugdomi tam, kad paklustų “įstatymui” ar “aukščiau” esančiam už save asmeniui. Baigiasi pamažu šitas įsitikinimas. Baigėsi laikai kai milicijai buvo neprieštaraujama ir apie jokias teises kalbėt nebuvo galima. Ginklo turėjimas nepadaro manes viešpačiu, tačiau iš aukos vaidmens jis mane pašalina :)

  3. Aš dar galvojau, kiek žmogui reikalinga valstybė ir kiek žmogus gali pats sau garantuoti? JAV ir DB populiarėja vaikų mokinimas namuose, sveikatos sistemą irgi galima dalinai pakeisti bendruomenės gydytoju, saugumas ir visuomeninė tvarka gali būtų garantuoti bendruomenės patrulių ir pan. Benamių/našlaičių vaikų priglaudimas, bedarbių šelpimas irgi įmanomas bendruomenėje.

  4. Man tai atrodo, kad ginklo turėjimas savaime nelabai ką keičia. Kažkaip nemanau, kad man tai drąsos su kasdieniais iššūkiais susiduriant suteiktų :) Juk neimsi į kiekvieną iššūkį šaudyt ;)
    Apie valstybės poreikį – manau, kad ji reikalinga labiau tautai nei žmogui, kad galėtų įvairios bendruomenės sugyventi, kad būtų bent minimaliai valdomi viešosios erdvės procesai. O įtampa tarp aktyvių bendruomenių ir valdžios aparato yra tam, kad užtikrintų kuo normalesnį pastarojo veikimą. Taigi, aktyvių bendruomenių niekada nebus per daug :)

  5. Valstybė reikalinga. Manu be kalbos. Čia išvardinti Vytato kriterija, mano nuomone, nieka da visiškai ir nepriklausė nuo valstybės. Saugumas, našlaičiai. Gal tik sveikatos apsauga. Kiekviena bendruomenė turi rūpintis savais ir savo kraštu. Kalbu apie gimtinę ir t.t. Be centralizuotos valdžios gyventi neįmanoma, grįžimas į gentinę santvarką. Tokios kalbos primena rusų geopolitines prognozes, kurios iš esmės neįmanomos.
    TT, ginklas kaip ir sugebėjimas užkurti laužą be degtukų, kasdieniams iššūkiams įveikti nepravers, tačiau žinojimas, jog sugebi tai padaryti išskirtinėje situacijoje yra labai naudingas.

  6. Man užtenka mokėti užkurti laužą su vienu degtuku. Žiemą, kaip aplink minus 20 :) Tik kažkaip galvoju, kad šis įgūdis, kaip ir visa žygiuojant ir stovyklaujant įgyjama patirtis, daug naudingesni tiek kasdienai, tiek ekstra situacijoms nei ginklai.

  7. Kažkaip atminiau vieną kalambūrišką citatą iš paaugliško literatūros kūrinėlio.
    „Nesinešioju ginklo. Bet mano pasitikėjimas savimi visada užtaisytas.“

  8. Tikriausiai kūrinėlio herojui niekada neteko dantukų palikti ant šaligatvio, o ir šiaip, literatūriniai herojai tikriausiai savo užtaisais gali betką atbaidyti nuo noro nuskriausti :)
    Amerikos ginklų gamintojai tokie patys verslininkai kaip ir musiškiai, siekia pelno, nieko blogo tame nematau. Pateikta statistika parodo, jog nuo ginklų kiekio tikrai nepriklauso apiplėšimų ir kitų su ginklu atliekamų nusikaltimų kiekis. Nežinau kodėl pats taip bijai ginklo, aš savvo atsakingumu pasitikiu. Jei jau gaus žmogus leidimą ginklui tai tada pasitikėsiu ir jo atsakingumu :)

  9. O niekas nežinot kažko tiksliau apie muštynių statistiką Lietuvoje? Pats nerandu.
    Mąstau, kad galbūt Lietuvoje žmogžudysčių kiekis gali labai pasikeisti, ginklus išdavus bet kam.
    Pabandom pažiūrėti taip:
    Lietuvoje vyksta daug girtuoklių muštynių, kai žmogus jau nebevaldo savo veiksmų ir netenka šalto proto. Muštynės įvyksta, kartais taip miršta žmonės, bet, manau, didelė tų žmonių dalis pagulėję sudaužyti baloje išgyja. O kaip gautusi į abiejų tų žmonių rankas idėjus po pirtoletą? Kažkuris nesusivaldęs tikriausiai iššautų. Po kulkos skylės tikriausiai būtų kur kas sudėtingiau išgyventi. Tad reikėtų į mūsų žmogžudysčių statistiką įtraukti ir didžiąją dalį tų, kurie tiesiog buvo sumušti girto draugo. Tad klausimas, ar tikrai galim pasiremti JAV patirtimi?

  10. Nemanau, kad amerikieciai nešiojasi ginklus galvodami sukilti. Tai tiesiog jų “kultūros ” dalis ir daugiausia vyrams yra lyg hobis, galimybe diskutuoti vyriskoje kompanijoje, galbūt priduoda daugiau pasitikėjimo savim, kurio ir taip jiems netrūksta. O kad ginklas gali atsidurti blogose rankose, tai manau, kad visur taip gali atsitiki, nuo šalies nepriklauso. Lietuvoje galbūt net blogiau, nes teisesaugos niekas nebijo. Tikrai nereikia ginklu Lietuvai, ir taip issizudom daug daugiau nei JAV ypač kai visi Lietuvos gyventojai tik vienas vidutinio dydžio miestas JAV

Leave a Reply to Teas Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *