Svečias
2014-05-12

Pro-Life: Amerika ir Lietuva

Audra Nakaitė –  Amerikos ateitininkė, pro-life organizacijos narė

DSCN1136

                                                                                                                                                                         autorė stovi  antra iš kairės 

     Balandžio mėnesį lankydamasi Lietuvoje turėjau galimybę dalyvauti moksleivių ateitininkų pavasario akademijoje. Ten būnant, keletą kartų teko pašnekėti apie abortus ir pro-life sajūdį Amerikoje. Susidarė įspūdis, kad žmonės Lietuvoje domisi, kaip skleisti gyvybės kultūrą, tačiau Lietuvoje dar nėra stipriai išsivystęs pro-life sajūdis. Tad noriu trumpai papasakoti apie pro-life veiklą Amerikoje. Tikiuosi pradėti tarptautinį dialogą šiuo moraliniu klausimu ir įkvėpti jaunimą Lietuvoje aktyviai ginti gyvybę. Kreipsiu dėmesį į abortus, nes jie sukelia liūdniausias pasėkmes, tačiau svarbu prisiminti, kad ir eutanazija (angliškai vadinama “assisted suicide”), ir mirties bausmė irgi yra žmogaus orumo pažeidimai.

Nuo 1973 metų, kai Jungtinių Amerikos Valstijų Aukščiausiojo Teismo sprendimas Roe v. Wade legalizavo abortą, JAV yra atlikti 53 milijonai abortų – tokį skaičių sunku suvokti. Kitu teismo sprendimu, Doe v. Bolton, buvo legalizuotas abortų atlikimas visą nėštumo laiką – tai reiškia, kad kai kur toje pačioje ligoninėje, viename aukšte kūdikiai gimsta, o kitame aukšte tokie patys kūdikiai žudomi. Tiesą sakant, abortas nuo 7 mėnesio atliekamas labai retai ir dauguma amerikiečių tam priešinasi. Apskritai, maždaug pusė amerikiečių nepalaiko abortų ir jaunų žmonių, kurie abortams visiškai prieštarauja, skaičius auga.

JAV yra federacinė valstybė, o tai reiškia, kad kiekviena valstija pati nustato įstatymus. Nuo 2011 metų buvo priimta 150 įstatymų, kaip nors ribojančių abortus. Pavyzdžiui, kai kurie įstatymai reikalauja, kad paaugliai, norintys atlikti abortą, gautų tam leidimą iš tėvų; kiti įstatymai draudžią valdžiai finansuoti abortus. Valstija, kurioje gyvenu, Virdžinija, įvedė reikalavimą besilaukiančioms moterims atlikti ultragarso tyrimą ir jį pamatyti; taip pat abortus atliekančios klinikos turi būti statomos remiantis tais pačiais architektūriniais principais kaip ir įprastos ligoninės. Žinoma, prieš šiuos įstatymus teikiami ieškiniai ir bandoma juos sustabdyti, bet pro-life judėjimas yra šių įstatymų varomoji jėga.

O kaip žmonės prisideda prie pro-life veiklos?

26march-articleLarge

Iš pradžių pro-life veikla būdavo labai radikali – protestuotojai prisirišdavo prie aborto klinikų durų ar net aprėkdavo moteris, einančias į vidų. Dabar jau suprantama, kad toks elgesys nepriimtinas ir kenkia pro-life judėjimui, nors kartais dar tenka susidurti su radikaliais veiksmais.

Seniausiai vykdoma pro-life veikla yra vadinama March for Life (liet. protestas už gyvybę) – tai metinis taikus protestas Vašingtono mieste prieš Aukščiausiojo Teismo 1973 metų sprendimą, kuriuo buvo legalizuoti abortai. Šimtai tūkstančių žmonių iš visos Amerikos atvažiuoja ir dalyvauja, dauguma jų moksleiviai ir studentai. Taip pat vyksta konferencijos ir susirinkimai. Pavyzdžiui, tokios grupės kaip Students for Life of America (liet. Amerikos studentai už gyvybę) – organizacija, palaikanti ryšius su 700 panašių grupių universitetuose visoje Amerikoje – organizuoja didžiausią pro-life studentų konferenciją Amerikoje. Jų misija yra teikti paramą, informaciją pro-life klubams universitetuose ir gimnazijose.

Politinė veikla labai svarbi, bet reikia ir konkrečių veiksmų. Tad pro-life grupės, bažnyčios ir individai nuolatos meldžiasi šalia aborto klinikų. Kai kurie žmonės net daro mūsų vadinamą “sidewalk counseling” (liet. “šaligatvio konsultavimas”) – tai reiškia, kad jie prieina prie moterų, einančių į kliniką dėl aborto, ir siūlo joms informaciją apie kūdikio vystimąsi ir paramą, kurią gali gauti, nusprendusios kūdikį gimdyti ar atiduoti įvaikinti. Ši veikla reikalauja mokymo, nes reikia išmanyti kaip prieiti ir pasikalbėti su moterimi, kuri gali būti labai susijaudinusi. “Šaligatvio konsultantai” taip pat kalba su kūdikio tėvu arba su šeima, draugais, jeigu jie ateina kartu su moterimi. Galite įsivaizduoti, jog tai sunkus darbas – o viską dar labiau apsunkina tai, jog aborto klinikos samdo palydovus, kurie stovi lauke šalia klinikos ir bando užkirsti kelią “šaligatvio konsultantams” bei liepia moterims neklausyti jų. Konsultantai kartais net ir laukia lauke, kol moterys išeina, kad galėtų jas paguosti, jei pačios jos to nori. Taip pat teikiama informacija apie Project Rachel – organizaciją, padedančią moterims (o dabar net vyrams ir seneliams) susitaikyti su Dievu ir pačiais savimi po aborto.

03prolife1

Dukart per metus, per Gavėnią ir rudens metu, vyksta vadinamasis 40 Days for Life (liet. 40 dienų už gyvybę). Kiekvieną dieną, 40 dienų iš eilės, žmonės meldžiasi visą dieną šalia abortų klinikų ir ligoninių, kur atliekami abortai. Dalyviai skatinami pasninkauti ir skleisti informaciją apie pro-life savo bendruomenėje. 40 Days for Life prasidėjo Teksaso valstijoje 2007 – aisiais, o dabar jame dalyvauja žmonės iš visos Amerikos ir pasaulio, įskaitant Kanadą, Australiją, Angliją, Airiją, Lenkiją, Rusiją ir net Gruziją. Per tą laiką buvo išgelbėti virš 8000 kūdikių (žinoma, skaičius gali būti ir didesnis, nes neįmanoma sužinoti, kaip malda veikia kitus!)

Atvirai pasakysiu, kad melstis šalia klinikos daugiau nei valandą emociškai ir dvasiškai labai vargina, ypač jeigu praeiviai piktai reaguoja. Bet ta klinika yra tarsi Kalvarija, ir mes stovime prie kryžiaus. Įprastai nematome, kaip mūsų maldos padeda, ir kartais tikrai atrodo beviltiška, kai nuolatos matai, kaip įeina du žmonės ir išeina vienas, baisiai sužalotas. Bet kai bent kartą tavo liudijimas padeda moteriai pakeisti savo nuomonę – žinai, kad verta ten stovėti. Dar reikėtų daug ką pasakyti apie tai, kaip elgtis dera ar nedera stovint prie klinikos, tačiau tai jau netilps į šį straipsnį.

Nors malda labai svarbi pro-life sajūdžiui, taip pat svarbu suprasti, kad bet koks žmogus, nepaisant politinių ar religinių pažiūrų, gali dalyvauti pro-life veikloje, nes tai iš esmės yra logiška pozicija, kaip rodo Scott’o Klusendorf’o apologetika. Amerikoje net yra tokių grupių, kaip Feminists for Life (liet. feministės už gyvybę) ir Secular Pro-Life (liet. sekuliarieji už gyvybę), kurios labai svarbios tuo, jog paneigia stereotipus ir pritraukia įvairius žmones.

Minėjau, kad konsultantai teikia informaciją apie vietas, kur moterys gali gauti pagalbos tos vietos vadinamos “crisis pregnancy centers” (liet. “krizinio nėštumo centrai”). Jie siūlo nemokamus ultragarso tyrimus, patarimus, kaip elgtis sunkioje situacijoje, ir informaciją apie įvaikinimą. Taip pat nurodo, kaip nemokamai ar pigiai gauti priešgimdyminę medicininę priežiūrą ir dovanoja sauskelnes, drabužius ar kūdikių loveles. Šie centrai labai svarbūs, nes mes negalime tik patarti viltį praradusioms moterims atsisakyti aborto, tačiau nesuteikti tolimesnės pagalbos; bent Amerikoje, moterys dažniausiai abortą renkasi tuomet, kai trūksta pinigų arba nesulaukiama paramos iš kūdikio tėvo, šeimos ir draugų

Vyksta debatai, kuriuose sprendžiama, ar leistina viešinti žuvusių kūdikių nuotraukas. Viena grupė, Genocide Awareness Project (GAP), demonstruoja plakatus su tokiais vaizdais viešose vietose – miestų centruose ar universitetuose – ir bendrauja su susidomėjusiais praeiviais. GAP ir kiti teigia, kad kai žmonės pamato tokias nuotraukas, supranta, kas iš tiesų yra abortas ir dažnai pakeičia nuomonę. Kiti teigia, kad visuomenė gali susidaryti įspūdį, jog žmonės, palaikantys gyvybę, yra radikalūs ir neapkenčia moterų; taip pat pažeidžiamas vaizduojamų mirusių kūdikių orumas. Mano nuomone, reikia retai ir atsargiai naudoti tokias nuotraukas, ką jau kalbėti apie jų demonstravimą prie abortų klinikų.

Štai mano glaustas pro-life veiklos Amerikoje aprašymas. Verta susimąstyti, kaip skleidžiame gyvybės kultūrą – net apie tai, kaip elgiamės su aplink esančiais žmonėmis, benamiais, galiausiai, net su savo kūnu – juk tai irgi gali atskleisti mūsų požiūrį į gyvybę.
Daugiau informacijos galite gauti parašę man asmeniškai el. paštu: ajnakas@gmail.com.

pirmoji nuotrauka priklauso autorei, kitų šaltiniai - čia ir čia 
12 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *