Martynas Pilkis
2013-01-27

Vertybių tironija. Įveikti galima. Ir reikia

Tarp gėrio ir blogio negali būti kompromisų, nuolaidų ir susitarimų. Viskas pasikeičia perėjus prie vertybių. Iš griežtų moralinių prieštarų lieka tik skirtingos nuomonės. Samprotavimus apie gėrio ir blogio kovą pakeičia trumpalaikių vertinimų susidūrimas. [..]

Vertybių tironijos laikais padaugėja ginčų apie vertybes, bet kartu dingsta požiūrio į jas rimtumas. Žodis „vertybė“ taip nuvertėja, kad jį galima pridurti prie akivaizdžiai gėdingų dalykų. Pradedama kalbėti apie nusikaltėlių, žudikų, tinginių, apsileidelių, Edipo ir Hitlerio vertybes. Net nuodėmė gali būti įrašyta į vertybių sąrašą. Susidūrę su gobšiu, savanaudišku, išpuikusiu, kerštingu, tingiu ir piktu žmogumi, mes galime sakyti: „smerktinos vertybės“.

Alvydas Jokubaitis, „Vertybių tironija ir politika“, 2012 m.

*

„Nugalėk blogį gerumu!“, – šta kam ragino pal. Jurgio Matulaičio metų šūkis. Ragino nebijoti išvysti išmanų blogį, kuris šiom dienom aplipdomas įvairių vertybių priedangomis. O išvydus – nugalėti, ir nugalėti ne smurtingais betiksliais traiškymais ar kitais paties blogio metodais, bet gėriu. Nieko sau uždavinys.

*

Šiandien sausio 27 diena. Bažnyčioje švenčiame pal.J.Matulaičio iškilmę.

Jei ne birželį išėjęs puikus Santos įrašas apie šią asmenybę, būčiau per visus minėtus metus veik nieko nesužinojęs apie palaimintąjį. Netraukia tų biografijų skaityti ir tiek!

Užtat aukščiau cituotą, 2012 m. išleistą profesoriaus Alvydo Jokubaičio knygą „Vertybių tironija ir politika“ skaičiau su malonumu. Mano nuomone, ją galima sieti su palaimintojo metais. Netiesiogiai, žinoma. Aštriu žvilgsniu tiriant dabarties visuomenę ir jos palinkimus, knygoje pateikiama nemažai išvadų, kurios neabejotinai bus naudingos susivokti žmogui, nusprendusiam bent jau trupučiuką pabandyt nugalėti blogį gerumu.

Nesitikėkit popso. Nors autorius rašo trumpais sakiniais, dažnai pakartoja dėstomą mintį, rašo nuosekliai, kai kurios vietos gali pasirodyti kiek sudėtingos nestudijavusiems politikos mokslų ar filosofijos, ypač pirmas skyrius. Bet tu, šį sakinį skaitantis žmogau, greičiausiai turi (arba greitai turėsi) aukštąjį išsilavinimą! Jeigu jis kažko vertas, neturėtų būti sunku sukramtyti truputį teksto…

Pabandykite, ir jums patiks.

*

Maceina interpretuodamas Martiną Heideggerį sako, kad Nietzsche nužudė Dievą būtent tokiu būdu: paversdamas jį vertybe. Vertybė, Maceinos supratimu, juk yra tai, kas vertinama, vadinasi, pats vertintojas yra aukščiau vertinamojo objekto. Maceinai toks santykis atskleidžia gilesnius ryšius tarp būties ir gėrio: šių dviejų elementų ankstesnis sutapimas (tai, kas yra, yra gera) dabar pakeičiamas santykiu, pagal kurį bet kas, kas yra vertinga, yra ir gera.

Sabina Karmazinaitė, „Apie vertybes, dorybes ir… vyriškumą  (II dalis)

*

Mes grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose. Todėl imkitės visų Dievo ginklų, kad galėtumėte piktąją dieną pasipriešinti ir, visa nugalėję, išsilaikyti. Tad stovėkite, susijuosę strėnas tiesa, apsivilkę teisumo šarvais ir apsiavę kojas ryžtu skleisti taikos Evangeliją. O svarbiausia, pasiimkite tikėjimo skydą, su kuriuo užgesinsite visas ugningas piktojo strėles. Pasiimkite ir išganymo šalmą bei Dvasios kalaviją, tai yra Dievo žodį.

Ef 6, 12-16

-
Nuotrauka paimta iš  United States Marine Corps Official Page
40 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 5 )

  1. Labai sveika suvokti, kokioje kultūroje veikiame. Daugumai objektyvus požiūris į gėrį ir blogą atrodo erezija :) Pirmasis žingsnis su tuo kovojant – pirmiausiai apsaugoti save nuo subjektyvizmo ir vertybių tironijos.
    Nors, žvelgiant kiek kritiškiau į čia išsakytas mintis (arba kasdieniškiau), man atrodo, kad būna žmonių, kurių kalba nėra tokia tiksli, ir jie gali vartoti “vertybių” sąvoką, bet pritarti ir objektyviai gėrio ir blogio sampratai :) Nors, tikslumas tikrai nekenkia, svarbu gilusis pasaulėžiūros sluoksnis.
    Be to, kyla vienas klausimas. Kadangi pats knygos neskaičiau, Martynai, gal apšviestum: ar Jokubaitis aptaria vertybių sąvoką tik moraliniam lygmeny? Nes pvz., paveldo vertybės arba visi kiti objektai, nežinau, ar jiems yra galima kitas sąvokas taikyt.

  2. Kaip įvardinti netinkamas vertybes, kurios kitam žmogui atrodo vertybės? Ir kaip padėti žmogui suprasti, kad jo vertybės nėra vertybės?

  3. Paulina, pirma reikia pačiam atrasti tiesos kelią, metaforiškai kalbant :) Labai įspūdingai, pamenu, kalbėjo vienas Šv. Jono brolis, kuris sakė, jei rastų daugiau tiesos budizme, nebūtų katalikas, o pereitų į budizmą. Tik pats įsisavinęs tiesos universalumą gali su kitais bandyti juo dalintis. Būdas, paprastas, bet nelengvas – apeliuoti į kito žmogaus protą, kalbėtis su juo, duoti idėjų ir pavyzdį, kuris priverstų susimąstyti. Šio metodo nelengvumas, kad žmonėms žodžiai mažiau reiškia už pavyzdį. Dar daugiau, jiems lieka laisva valia, leidžianti klysti.

  4. Paulina, dar pridurčiau prie Tomo, kad ne kiekvienas žmogus kiekvienam kitam žmogui gali padėti. Visad yra tokių žmonių, kuriems konkrečiai tu ar aš nesugebėsi paaiškinti tų dalykų. Bet kažkas kitas užtat sugebės. Nereikėtų dėl to nuliūsti.

  5. „Be to, kyla vienas klausimas. Kadangi pats knygos neskaičiau, Martynai, gal apšviestum: ar Jokubaitis aptaria vertybių sąvoką tik moraliniam lygmeny? Nes pvz., paveldo vertybės arba visi kiti objektai, nežinau, ar jiems yra galima kitas sąvokas taikyt.“

    Ten kalba eina labiau apie moralinį lygį, daiktinės vertybės, kiek pamenu, nelabai aptariamos.

Leave a Reply to TT Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *