Tinklaraščio autorių susitikimas

2012-08-04, parašė

Liepos 25-26 dienomis, netoli Kauno, Drąseikiuose, prie nuostabaus ežero (atsiradusio iškasus žvyrą) Martyno ir Tomo Pilkų tėvų sode susitiko dauguma šio tinklaraščio autorių.

Jau pavasario pabaigoje Martynas rašė visiems tinklaraščio autoriams apie galimą susitikimą, kur galėtume labiau susipažinti, pasikalbėti apie savo bendrą darbą, apie tikslus, motyvus ir kitokius reikalus, susijusius su tinklaraščiu. Kas mūsų nepažįsta, gali nustebti, kad tinklaraštis jau beveik 10 mėnesių gyvuoja, susilaukia vis didėjančio lankytojų skaičiaus ir po truputį įsitvirtina internetuose, o jo autoriai dar niekada nebuvo susitikę ir dar nėra tikri dėl tinklaraščio tikslų. Atsakymas paprastas – tinklaraštis skirtas lengvu stiliumi reflektuoti mūsų kasdienybę krikščionybės šviesoje.


Na, bet bendras ir abstraktus tikslas ne visus tenkina, todėl bandėme įsivardyti, koks gi tas konkretesnis “mūsų” tikslas. Galiu išduoti, kad tokio labai aiškaus taip ir neradome, bet bent jau pasidalijome savo asmeniniais tikslais. Visi jie veda į tą patį bendrą tikslą, tik gal skirtingais aspektais, tik sutarėm, kaip Martynas ir prašė nuo pradžių, kad rašysime lengvai, paprastai ir ne per ilgus tekstus (čia dar neaišku, kaip iš tikrųjų seksis).


Galiu nuraminti, kad nebuvo tas susitikimas taip intensyviai darbinis – per tokį karštį, ant ežero kranto, kur taip paslaugiai darbavosi savanoriai Tomas ir Giedrius, nebeliko nieko, kaip eiti paplaukioti, po to gardžiuotis jaunųjų savanorių vakariene ir tik tada susėdus patogiuose šezlonguose po medžiais kibti į diskusijas.


Pirmam susitikime būtina aptarti ir paties tinklaraščio pradžią. Viso to kaltininkas (kaip ir šio susitikimo) yra Martynas Pilkis (jei jo nepažįstate, tai ne daug ką ir sužinosit internete, nes Facebook’u jis nesinaudoja). Žinoma, dauguma autorių ir bendradarbių yra Martyno bendramoksliai, artimesni draugai ar tiesiog bendraminčiai, pritarę tinklaraščio idėjai. Emilija Pundziūtė-Gallois juokėsi, kad jos pakviesti bendradarbiauti tinklaraštyje Martynas net skrido į Briuselį. Galiausiai matote, kokie tekstai atsiranda čia ir koks susidaro vaizdas. Mes tai pavadinom “žaisminga mišraine”. Nusprendėme ir išlaikyti tokią dvasią.


Po tokių rimtesnių diskusijų ir atėjus laikui jauniesiems Gallois miegoti, išlydėjome Emiliją su jos mažaisiais.

Vakaro programai patraukėme aplankyti kito netoliese esančio ežeriuko, kurio viduryje yra sala (žinoma, iki jos būtinai reikia visiems nuplaukti) ir tuo pačiu pašėrėme vietinius vabzdžius. Pakeliui, ir šiaip tarpuose, netilo įvairios diskusijos ir gana gilūs pokalbiai, susiję ir su tinklaraščiu, ir šiaip su rašymu ar skaitymu – kaip man patinka neformalus ateitininkų bendravimas (jis nesiskiria nuo to, kuris buvo ir prieš trylika metų, man dar būnant studentu). Apie pirtį, takelio į ežerą ieškojimą tamsoje, nesibaigiančias diskusijas ir stalo žaidimus iki ketvirtos valandos ryto neišsiplėsiu, tegul įsijungia jūsų fantazija.


Patogioje Pilkių rezidencijoje atsibudome apie 10-ą (čia tie, kurie nemiegojo iki 4-ų). Neapsakomai malonu ryte vietoje dušo bėgti į ežerą, o grįžus mėgautis Martyno iškeptais (matyt, jau firminiais) blynais su šviežia raudonųjų serbentų uogiene.

Po sočių pusryčių dar kartelį kibome į diskusijas, aptarėme tekstų perspausdinimo klausimus, reklamos galimybes ir kitokias kilusias idėjas. Manau, svarbu buvo išsiaiškinti, kad lankytojų skaičius ir tinklaraščio populiarumas “bet kokia kaina” nėra taip svarbu – svarbiausia, kad žmones pasiektų mūsų idėjos, mintys bei įžvalgos. Šitoje vietoje nusprendėme, kad svarbu kviesti įvairius aštraus proto žmones ne tik rašyti tekstus pas mus, bet ir nevengti juos komentuoti beigi kritikuoti.


Išvada, kurią pasiekėme diskusijos gale, kad svarbiausia tinklaraštyje tiesog rašyti,o ne apsikrauti visokiais reklamavimo, finansų rinkimo ar kitais organizaciniais darbais. Kol visas tinklaraštis gyvuoja grynai iš asmeninės rašančiųjų iniciatyvos, tai tą iniciatyvą ir skatinsime. O už tekstų kokybę, kaip ir normaliose žiniasklaidos priemonėse, atsakingi redaktoriai: “per skystas, per ilgas, ar per painus – rašai iš naujo!”.

22 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Žymos: , , ,

Vienas atsakymas įrašui “Tinklaraščio autorių susitikimas”

  1. Monika sako:

    Iš savo perspektyvos galiu pasakyti, kad laikas nuo laiko jūsų puslapį aplankau ir įdomesnius straipsnius nuodugniai perskaitau… Labai smagu, kad man pažįstami žmonės taip puikiai darbuojasi!!! Spaudžiu like!

Pakomentuoti