Meilė, apie kurią noriu papasakoti, moderni ne dėl to, kad prieš buvusios jos formos buvo kokia nors prasme mažesnės vertės, bet dėl to, kad, pramonės ir įvairioms kitoms revoliucijoms pakeitus pasaulį, ji sugebėjo prisitaikyti, atrasti naujus būdus išsiskleisti. Ir ši meilė mums buvo padovanota per žmogų, kurio vardas Jonas.
Skaityti toliau
Gyvas liudijimas, kad tai, ką išlaikome iš senolių, yra mums didžiulė dovana šiais „moderniais“ laikais. Šiandien į ateitininkų tinklaraštį rašo ateitininkų literatų korporacijos „Šatrija“ narė Zita Pundziūtė – Tamkvaitienė. Ji gimė 1915 m. vasario 16-ąją dieną ir šį pasaulį paliko
Skaityti toliau
Svarbiausia žiūrėti tikrovei į akis. Antraip visi mūsų įsitikinimai tampa nuo gyvenimo vis labiau atitrūkusia ideologija, negalinčia nieko įtikinti (nebent laikinai), o tuo labiau perkeisti mūsų ir aplink mus esančių žmonių gyvenimą. Kalbėdami apie Bažnyčią, žmonės jai nešykšti priekaištų, kaltindami
Skaityti toliau
Kažkaip būdinga mitologizuotai vaizduotis, kad kunigai tik ir gviešias aukų. Buvo čia šį sekmadienį nutikimas man. Stoviu Šv. Mišiose, vaikšto kunigas ramiai, renka aukas. Turiu tik 100 Lt popieriuką ir noriu grąžos. Buvau nusprendės paaukot daugiau nei įprastai – 30
Skaityti toliau