Kažkaip būdinga mitologizuotai vaizduotis, kad kunigai tik ir gviešias aukų.
Buvo čia šį sekmadienį nutikimas man. Stoviu Šv. Mišiose, vaikšto kunigas ramiai, renka aukas. Turiu tik 100 Lt popieriuką ir noriu grąžos. Buvau nusprendės paaukot daugiau nei įprastai – 30 Lt – kadangi prieš tai dieną skaičiau labai teisingą straipsnį apie Bažnyčios padėtį gerovės valstybės atžvilgiu (siūlau ir jums).
Sakiau kunigui, kad man reik grąžos. Jis pasiūlė ateit po visko į Zakristiją, kad per Mišias nereiktų kuistis.
Po palaiminimo ir paskutinės giesmės pakylu eit, kur pasiųstas.
– Noriu 70 litų grąžos, – sakau viduje aukas rinkusiam kunigui. Kitas sėdi prie stalo, kažką rašė prieš pakeldamas į mane akis.
Tada (man tikrai netikėtai) prasideda atkalbinėjimo veiksmas. Sako, kad čia labai daug, mat aš toks jaunas. Klausia, ar gerai uždirbu, o gal turiu pasistatęs pinigų spaustuvė kur nors? Dar truputį paspaudžia ir išeinu paaukojęs tik 10 litų.
*
Dosnumas susijęs ne tik su pinigais. Dosnumas – tai duoti ir nesitikėti gauti atgal. Dosnusis dalinasi su kitais laiku. Laiko dosnumas yra šių laikų privilegija. Viskas priklauso Dievui, laikas taip pat. Kai mes sakome, kad neturime laiko tiems dalykams, kurie svarbūs: skaityti Šventąjį Raštą, melstis, daryti gerus darbus, išklausyti, savanoriauti ar mažutėliams – mes meluojame, nes laikas ne mūsų. [..] Mes pradedame turtėti, kai pasidaliname su kitais mums pavestais Dievo dalykais, ypač laiku, vieta, žodžiu, daiktu… Mes galime dalintis ir laime bei nelaime, kaip santuokos priesaika įpareigoja – tai dosnumo ir pasitikėjimo kriterijus.
iš pal. J. Matulaičio metų programos “Dorybės Lietuvos žmonėms”
*
Taip, dosnumas neišvengiamai turi reikštis ir medžiaginiu (materialiniu) dosnumu! Jei nesi dosnus net pinigais (turėdamas galimybę, žinoma), ar apskritai begali būti dosnus?
Ką tik cituotoje dorybių programoje gegužės mėnuo buvo numatytas dosnumo puoselėjimui. Šiandien paskutinė jo diena. Bet ji tikrai gali būti pirmoji, nuo kurios tu pradedi.
*
Nėra viskas tamsu čia – Lietuvoje nemažai žmonių nesavanaudiškai daro įvairius dalykus. Manau, truputį apsidairę kiekvienas jų rastume. Padėkime jiems.
Pavyzdžiui, visada galima padėti ties įvairiomis veiklomis Dievo ir Tėvynės labui dūzgiančiai Ateitininkų federacijai. Apie paramos teikimą sužinosite štai čia.
Arba kokiam nors pažįstamam vaikui – nupirkt kelialapį į puikią nekomercinę stovyklą Berčiūnuose.
Aplinkui galybė galimybių. Pasidalinęs gauni.
-
Nuotrauka priklauso aftab.5 – paspausk ir pagirk!
Savotiška, kad kunigas pats renka aukas.
Savotiška reklama, Martynai :)
Bet tikrai, dešimtinę galima atiduoti ir laiku, ne tik šiugždančiais banknotais.