Vytautas Markūnas
2013-10-21

Penktadienio vakaras + katalikų kompanija = taškantis* vakarėlis!

Su šia formule nesutinkantiems turiu liūdną žinią – tai faktas. Pažiūrėkime, kodėl katalikų vakarėliai yra kitokie ir, taip pat, – geriausi.

DSC_0130 - Copy

Mes:

1. Išjungę protą neišjungiame sąžinės.

Galiu užsimerkęs per vakarėlį užpilti savo namus vonios putomis ar ištaškyti arbūzą į grindinį, imituodamas animacinio filmo „Ledynmetis“ sceną, bet nesutikčiau daryti atsispaudimų virš merginos ar tikrinti, kiek jos šiandien palaidos, bežaisdamos „Drąsą drąsą“**. Tuo noriu pasakyti, kad nors ir mano protas būtų išjungtas (o tai yra labai svarbi gero vakarėlio dalis), mano sąžinė nebūtinai turi būti taip pat užmigusi. Ji nėra vakarėlių gadintoja. Sąžinė tik lengvai nukreipia teisinga linkme, kai protas ilsisi, bei užtikrina ramų kitos dienos rytą. Mes praleidžiame visą laiką stengdamiesi lavinti savo protą ir sąžinę. Tiriame, kas yra bloga, o kas gera. Vakarėlis – tai laikas, kai pasakome, kad mūsų sąžinė jau yra sukaupusi pakankamai stažo, kad galėtų kurį laiką mumis tinkamai pasirūpinti viena, be proto pagalbos. Jos vedini mes darome tai, kas pakankamai prieštarauja protui bei logikai (pvz. septyniese dainuojame „Laiko nieks nesustabdys“ vienvietėje vonioje), bet kartu nenusidedame nei sau, nei kitiems, nei Dievui.

 

2. Neišeiname iš vakarėlio pralaimėję.

Ne sykį matytas vaizdas eiliniuose vakarėliuose – susirenka nemažai vaikinukų, norėdami  „susižvejoti“ merginą. Kovai paruošiama visa charizma, apsiginkluojama žavinčiomis istorijomis bei nubalinta šypsena… Merginos, savo ruožtu, išeina į žvalgomuosius žygius, o netyčia patekusios į nepageidaujamo priešo teritoriją grįžta į bazę – tualetą. Žodžiu, tikras mūšio laukas. O kova vyksta ne tik išorėje, bet ir viduje: kaip atrodau, ar jai(jam) patinku, kaip užvesti kalbą apie mano BMW… Iš tokio vakarėlio dažniausiai išeina „nugalėtojai“ ir „pralaimėtojai“, o pastarieji dar ir iš naujo mokosi vaikščioti. Priešingai, mūsų, katalikų, vakarėlio tikslas nėra susirasti žmoną ar sužavėti potencialią kandidatę. Žinoma, penktadienio vakaras gali būti nuostabios draugystės pradžia, bet jei taip neatsitiks, tai nebus „pralaimėjimas“. Mes bendraujame ne siekdami, kad mus pamiltų, o stengiamės patys dar labiau pamilti. Tokio nusistatymo vedini išsilaisviname iš bet kokio rūpesčio įtikti ar sužavėti ir galime daug geriau pasilinksminti.

 

Priedas:

Instruktažas Nr. 00393889716444

  1. Pasitikėsiu sąžine – leisiu protui ir logikai pailsėti. (Nerekomenduojama pseudokatalikams.)
  2. Kai kitas darys kažką keisto ir absurdiško, pakreipęs galvą neištarsiu to žmogaus vardo su suvaidinta užuojauta, o prisijungsiu bei darysiu tai 100%.
  3. Neūšiu sau galvos dėl asmeninio žavesio.
  4. Susitvarkysiu kitą dieną (katalikai kartais perdėtai uolūs. Kitokiuose vakarėliuose šis punktas savaime suprantamas)
  5. Sušoksiu bent vieną šokį. Nebūtinai su muzika ir partneriu (-e).
  6. Nerodysiu „gero bajerio per „jūtūbą“***“ (rekomendacinio pobūdžio punktas)

* Taškantis – bdv., nusakantis neeilinį bei linksmą vyksmą arba daiktą.

** „Drąsa drąsa“ – žaidimo „Tiesa drąsa“ pakaitalas žmonėms, kuriems Tiesa yra pernelyg nuobodi.

*** Jūtūbas – (lot. juv|o; jūtum – džiuginti, linksminti) – www.youtube.com internetinis puslapis.

35 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 17 )

  1. kas yra pseudokatalikas? Ar yra šiuose vakarėliuose kažkas, kas slepia savo tapatybę? Kaip ją įmanoma nuslėpti?
    Ar sąžinė yra atskirta nuo proto?

  2. Jėzus pseudokatalikus vadino fariziejais. Ir tenka pripažinti, kad visi turime polinkį būti šiek tiek fariziejiški, t.y. užuot žiūrėję savo sąžinės, vertinti kitų :)
    Bet klausimas apie sąžinę ir man kyla. Žinoma, mintis, kad ir tikintys žmonės moka gerai linksmintis, svarbi. Nes kartais kai kam atrodo, kad taip nėra. Vis dėlto, kodėl reikia atsisakyti proto linksminantis? Atsipalaidavimas nereiškia prarasti proto kontrolę, tai veikiau nuveikti kažką linksmo, netikėto.
    Kiek esu šventęs su katalikiškom kompanijom, man gražiausia tai, kad žmonės susirenka tikrai pabūti kartu, yra atviresni, nuoširdesni. Nes būtent neatvirumas ir vaidinimas prieš kitus bei susitelkimas į savo ego dažnai gadina linksmybių nuotaiką. Kad ir kokia būtų kompanija.

  3. Puikus straisnis tobulėti! Gaila neperskaičiau jo per “cementofkę”, tačiau labai džiaugiuosi, kad esmę pagavau pati dar nesužinojus šios puikios mokomosios medžiagos. Ačiū!

  4. Gerai sakai, TT :) Tikrai buna smagu ir nuosirdziai, atvirai pasneketi. Bet cia proto isjungimu dalinai vadinu ta jaunatviska sieki padaryti tai, ko siaip kasdien nenuveiktum (pastatyti keturiu aukstu zmoniu piramide, ciuozti ant zoles kaip pingvinas ir t.t.). Tokie dalykeliai, mano galva, labai pagyvina vakareli :D Kitas proto isjungimo aspektas butu tas, kad protas nebedaro tu darbu, kuriuos daro visa diena – planuoja ateiti, tyrineja praeiti ir t.t.
    Bet kodel gi ir intelektualiai nepasnekejus, kai po pingvinisko pasiciuozinejimo norisi atgaut kvapa?.. :)

    Martynai -> Tam tikru aspektu taip, sazine gali buti atskirta nuo proto. Sis aspektas yra tas, kad net ir elgdamasis beprotiskai, gali tai daryti nedarydamas blogio. Tokia mintis man kilo po diskusijos su keleta zmoniu, kurie buvo isitikine, kad per vakarelius ,,reikia pasilinksminti…”, o tuo jie turejo omeny ,,zaisti gaslius zaidimus”. Manau, kad per vakarelius is tiesu galima nuveikti daug smagiu, nekasdienisku dalyku, leisti protui nesijaudinti del rytojaus, bet sazine ir morales principai niekada neturetu buti isjungta.

  5. Džiugu, kad “šiuolaikinėj” visuomenėj atsiranda taip mąstančių žmonių! Ačiū, Vytai, už puikias mintis :)

  6. Nežinau kodėl, bet man sąžinės balsas nėra tam tikra radijo programa per lrt opus. Jo nelabai gali išjungti ir jis visada būna racionalus – kad ir ką šnekėtum, darytum (statytum žmonių piramides), vis vien galvoji apie galimas pasekmes. Ir jei kam nors nutinka blogas dalykas ir sulūžta kojos pirštas per futbolo mačą, jauti sąžinės priekaištą. Bet aš suprantu tavo norą apibendrinti viską – taip žaviau.
    Ačiū tam, kas tautologiškai paaiškino kas yra pseudo, tačiau kaip tik jaučiu tam tikrą problemą, kada vakarėlis būna paženklinamas ,,katalikiška” dvasia. Tuo metu jautiesi pseudo ne dėl to, kad nepalikai proto ir logikos (kaip puikia pastebėjo TT – su gimtadieniu!), bet, kad nelabai supranti kada ,,katalikiškas” vakarėlis baigiasi ir prasideda ,,sekuliarus” vakarėlis.

  7. oj jūs mieli ateitininkai….gaila.kad esate taip įsitraukę į savo organizaciją ir be jos nieko nematot,kad ir reikia rašyti tokius straipsnius! esu tikinti,bet nemėgstu tokių pasipuikuoti mėgstančių žmonių,todėl labiau nei velnio vengiu tokių vakarėlių,akademijų,stovyklų.Jūs savo mažam pasaulyje įsivaizduojat,kad tik jūs elgiatės moraliai,o jau jeigu ne ateitininkas ar jam prijaučiantis tai jau viskas-aišku,kaip diena,kad pardavė sielą velniui.Gaila jūsų,bet tikiuosi,kad vieną dieną išdrįsit išlįsti iš savo siauro susikurto pasaulio ir suprasit,kad ir ne bažnyčioje,ateitininkų organizacijoje yra daug gražaus inteligentiško jaunimo ir jei atvirai tai šių laikų netikintis kartais elgiasi daug paprasčiau ir gražiau nei ateitininkas.Suaukit ir nebejuokinkit tokiais absurdiškais straipsniais.Mano močiutė sakydavo:”kas,jei ne pats šuo sau uodegą pasikels”.Tokie straipsniai tada turės vertę, kaip apie jus ir jūsų vakarėlius rašys kiti,o ne jūs patys!

  8. Gera tema uzkabino Joana :) Jau buvo komentaru, kad ir ne katalikiskuose vakareliuose kartais sie du punktai galioja. Sutinku. Tikrai yra teke dalyvauti, kur ir zmones nesivargina per daug savo zavesiu, o stengiasi labiau pazinti kita bei beprotisku seliojimu nenusizengia sazines balsui. Tokiu vakareliu pavyzdys (kiek teko matyti) daznai buna jaunimelis, kuris uzsiimineja folkloru. Tikrai ne visi ten buna katalikai. Nepaisant to, manau, kad teisinga katalikiskiem vakareliam priskirti siuos du bruozus, nes jie artimai susije su katalikiska morales samprata. pvz.: Beprotiskas seliojimas yra tarsi gyvas isgyvenimas Sv. Augustino frazes ,,Mylek ir daryk ka nori”.

    Ir aciu uz galima ideja kitam straipsniui – ,,kodel netikintis kartais elgiasi geriau nei katalikas? Neturetu buti atvirksciai?”. Kiek pamenu, C.S. Lewis’as gerai sia tema buvo pasnekejes.

    Tai tiek. Linkejimai ;)

  9. Nelabai suprantu, kodėl komentaruose buvo nukrypta į „katalikiško vakarėlio“ temą. Atkreipiu dėmesį, kad pačiame įraše apie jokius „katalikiškus vakarėlius“ kalbėta iš viso net nebuvo. Nes nėra tokio dalyko, kaip „katalikiškas vakarėlis“, panašiai kaip nėra „katalikiško sporto“, „katalikiško maisto“ ir t.t. Yra tik vakarėlis, kuriame didžiąją dalį sudaro (praktikuojantys) katalikai. Bet nuo to jis netampa savo esme kažkoks kitoks. Tiesiog galimai tobuliau išpildo tai, ko ir taip siekia kiekvienas vakarėlis. (todėl, Vytai, ir rašiau, kad gerai pagalvotum dėl antro punkto.)

    Šiaip paskutinė pastabėlė: „katalikiškas vakarėlis“ skamba panašiai kaip „paguodos prizas“. Nėra kuo didžiuotis.

  10. Tai kad viso šio straipsnio tikslas ir buvo apžvelgti katalikų vakarėlius.na bet nesvarbu:)

  11. Joana, katalikų vakarėlis nėra tas pats, kas „katalikiškas vakarėlis“. Lygiai kaip maistas, kurį valgo katalikai, netampa „katalikišku maistu“ arba sportas, kurį kultivuoja katalikai, netampa „katalikišku sportu“. Rodos, smulkmena – tačiau esminė.

  12. Martynai,linkiu vieną dieną suaugti ir diskusijose kabinėtis ne prie smulkmenų,o prie esmės!Kuklumas,o ne arogancija visada buvo ir bus dorybė:)

Leave a Reply to Vytautas Markunas Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *