Komentarai ( 9 )

1. Santa, man asmeniškai smalsu, kaip būtų galima patikslinti terminą „teisėta katalikų kova už socialinę tikrovę“ arba bent terminą „socialinė tikrovė“.

   Reply

2. Kova dėl šeimos labai susijusi ir su tam tikrais itin praktiškais dalykais, kaip pvz. mokesčiai, paveldėjimo teisės, socialinės lengvatos ir pan. Labai dažnai ne dėl “malonumo” ar “meilės”, o dėl šių labai žemiškų dalykų kova dėl šeimos persikelia į parlamentų sales ir į gatves. Reikia tai turėti minty.

   Reply

3. Emilija, tai tik aisbergo viršūnė. Visa tai persikelia į parlamento sales ne dėl tokių techninių dalykų, tai tik pavienių žmonių nekalti argumentai, pridengiant tikrąjį ideologinį tikslą. Viskas perkeliama į parlamentų sales dėl pavergimo nuolatos laisvinant metodo (prof. Radžvilo žodžiais kalbant, neįmanoma čia jam nepritarti), kuomet skatinama institucionalizuoti savo aistras (vadinamas “teisėmis”) ir nuodėmes, taip vis plečiant žmogaus sampratą, paverčiant šią prigimtį minkoma moline mase, iš kurios gali suformuoti ką nori. Socialinės lengvatos, mokesčiai ir pan. tėra buitinių diskusijų techniniai argumentai, bet ne įvykių ir dabartines krizės priežastis. O kodėl mes pralaimime viešojoje erdvėje ir užsidarę sektantiškame privačiame ratelyje leidžiame šitiems klausimams nueiti į parlamentų sales, čia jau kitas klausimas.

   Santa, tavo straipsniai puikūs, visada labai jų laukiu.

   Reply

4. Mariau, kadangi teigi, jog daug žmonių (gal ir aš? Noriu žinoti) yra suklaidinti ir per savo veiksmus nesąmoningai siekia „tikrojo ideologinio tikslo“, ar gali įvardinti, kas yra žmonės, kurie to tikslo siekia sąmoningai? Taip pat, ar gali aiškiau apibrėžti „tikrąjį ideologinį tikslą“?

   Reply

5. Varge, kai parašai, kad žmonės yra suklaidinti ir nesąmoningai siekia “tikrojo ideologinio tikslo”, tai skamba kaip šviesaus komunizmo rytojaus statybos :D nėra nei jokio centro, nei nieko panašaus. Bet juk visiems aišku, kad pačioje dabartinėje ideologinėje sistemoje (neomarksizme ir/ar liberalizme) yra užkoduota į žmogų žiūrėti kaip į homo economicus, t.y. perkamą darbo jėgą arba žmogiškuosius išteklius. Tad ir žiniasklaidoje esame gundomi nesigėdyti vis skirtingų aistrų, išlaisvinti jas, nes iš to jau susikūrusios ištisos verslo sritys (pornografija, abortų pramonė, kontracepcijos pramonė ir t.t.). Nežinau, ar kokį kontracepcijos pramonės verslininkėlį vadini sąmoningu ar nesąmoningu, nes nors gali sakyti, kad gal nesuprasdamas tarnauja tam tikrai ideologijai, bet nėra jokio centro, kuris jį “pavergtų”. Be to, juk pats puikiai žinai socialinio konstruktyvizmo prielaidas, čia mūsų prigimtis ir yra mano minėta molinė masė. O esant tokioms sąlygoms, šeima, tauta ir kiti bendražmogiški ryšiai yra ne tik nereikalingi, bet ir trukdo. Jei jau kalbėti apie “tikrąjį” tikslą, tai jį jau netiesiogiai apibrėžiau – bendražmogiškų ryšių ir mūsų suvokiamos žmogaus sampratos naikinimas, nors toli gražu neteigiu, kad yra kažkoks centras, sugalvojęs mūsų pavergimo strategiją, todėl ir nenorėčiau būti taip suprastas. Tačiau akivaizdu, kad yra krūva akademikų ir teoretikų, kurie šią ideologiją grindžia, o Lietuvoje ir kitose “nepažangiose” ES provincijose prisikūrę pilna visokių ES išlaikomų institutų ir centrų, kurių paskirtis teisinti ir šlovinti šią ideologiją, pateikiant ją kaip mokslo tiesą. Todėl kad kaip sovietmečiu reikėjo daug dalykų pateisinti moksliniais tyrimais, taip kiekviena ideologija reikalauja tokio savo pagrindimo ir pateisinimo (pavyzdžiui, visi sveiko proto žmonės mato, kad du gėjai negali susilaukti vaiko, tačiau tai gali užglaistyti moksliškai įrodydamas, kad gėjų “šeima” geba taip pat puikiai išauginti vaikus kaip vyro ir moters šeima. Vadinasi, leiskim įsivaikinti). Na, bet nieko naujo ir skandalingo nepasakau.

   Reply

6. šiaip, man yra labai įstrigęs vieno kunigo pastebėjimas apie sutvirtinimo sakramentą – tikinčiojo gyvenime būtent tai yra lūžinis taškas, įpareigojimas stoti į atvirą kovą, pirmiausiai, su priešu viduje. o tada, skatinant ir padedant kitiems, kurie kovoja, arba supažindinant su kova tuos, kurie net nežino apie karą dėl jų sielos :)

   būtų įdomu sužinoti, kaip šio straipsnio autorė ir skaitytojai vertina sinodą? pats jokios didelės sumaišties nepastebėjau, bent sekdamas tiesioginius šaltinius. išvis, labai daug pozityvių dalykų iškelta, tiek kalabant apie rimtesnį pasiruošimą santuokai, tiek apie paprastesnį neįvykusių santuokų anuliavimą. kalbant apie žiniasklaidą, daugiau tingumo ir nesusipratumų, nei atviros blogos valios matyti. paprasčiausia idėjas paviršutiniškai suprobleminti, priešpastanat liberalus ir konservatorius. nors, pats Vatikanas pabrėžė, kad dėl esminių teiginių apie šeimą sutaria visi.

   paskutinis momentas, prie maldos, pasninko ir dažnos išpažinties reikėtų pridėti ir norą kalbėti su aplinkiniais apie tai, kas vyksta. mes turėtume būti gyvieji Bažnyčios mokymos apps’ai, kurie padeda suprasti kitiems, kuo tikime, ir perteikti neiškraipytą Bažnyčios nuomonę :)

   Reply

   1. Čia ganėtinai neblogas filmukas:
      https://www.youtube.com/watch?v=lrVi_yHSFFQ

      Reply

7. taip, įtampos esama, ir labai blogai, kad ją neretai patys tikintieji kelia (užuot tiesiog pasigilinę). bet, to amerikono įsitikinimas krize irgi įdomus atvejis. nepanašu, kad Bažnyčioje krizė didesnė nei prieš išrenkant popiežių Pranciškų. stiprių būdvardžių (ketvirta didžiausia krizė) vyrukas negaili :)

   Reply

8. Tomai, “ketvirta didžiausia krizė” yra apibūdinimas, pasakytas vyskupo Shneiderio, ne Voriso sugalvotas. Čia kalbama ne apie popiežių Pranciškų konkrečiai, o apie krizę, kuri mūsų nepalieka jau nuo XX a. vidurio ir dar seniau.

   Reply