Martynas Pilkis
2012-10-07

Kreivi veidrodžiai ir protestas prieš Kristaus veido niekinimą

Atnaujinimas (10.07 vakaras) Protestuotojai: Castellucci kviečia diskutuoti tik pagal sąrašą

-x-x-x-x-x-x-

Žinoma, (beveik) niekam gi interneto laikais nerūpi, koks protestas yra iš tiesų – svarbu tik tai, koks jis atrodo žiniasklaidoje. Ir šioji tą supranta.

  1. Visur kažin kodėl rašoma, jog žmonės protestavo prieš spektaklį. Nusišvilpt protestuotojams tas spektaklis. Protestuota prieš Kristaus veido niekinimą gi. Žiniasklaida visiškai nejaučia skirtumo.
  2. Prie Nacionalinio dramos teatro šį vakarą prieš Kristaus veido išniekinimą protestavo apie 150-200 žmonių. Iš jų apie 50 buvo jaunuoliai, daugybė – vidutinio amžiaus žmonės (jaunuolių tėvai ir ne tik). Tuo tarpu nuotraukose jų veidų tyčia vengiama, kai tuo tarpu pensininkai išskirtinai, neproporcingai gausiai ištransliuoti.
    Ne tai, kad jie buvo nereikalingi proteste ar panašiai… Bet veik vien jų rodymas iškraipo tikrovę.
  3. Nors buvo plačiai skelbiama, kad protestas prasideda 18:00, žurnalistai kažkodėl suėjo iš anksčiau (apie 17:00) ir itin intensyviai fiksavo tris priblūdusius pensininkus su nusmurgusiais nesubtiliais transparantais. Tuo tarpu nušviesti jaunų žmonių protestą ir jų mintis bei argumentus norėta daug mažiau. Matyt, šių žmonių žiniomis paremta ir rami šneka nelabai derinasi su žiniasklaidoj norimu pateikti protestuotojų-debilų stereotipu.
  4. Spragėsių (popkornų) dalinimas žmonėms, kurie su bilietais rankoje laukė eilėje į teatrą, buvo visiškai nefiksuotas kamerų. Dalino spragėsių maišelius iš spraginimo automato maždaug 10 jaunuolių. Galima drąsiai įtarti, jog kameros ignoravo tai piktybiškai. Mat kiti dalykai, kuriuos kameros žurnalistai norėjo fiksuoti, buvo ištransliuojami kone lazerio tikslumu ir greičiu.
  5. Kai kurie veikėjai (kaip kad S. Buškevičius, Kauno vicemeras) atvyko tik labai trumpam, nepaisant to, buvo nufotografuoti, vėliau plačiai minėti žiniasklaidoj. Iškart po nuotraukų padarymo dingo. Tuo tarpu visi 2 valandas lietuje mirkę protestuotojai žiniasklaidai buvo daug mažiau svarbūs.
  6. Iš kažkur tarp protestuotojų atsirado senolė su politinio turinio transparantais. Protesto organizatoriai aiškiai pabrėžė, kad bet kokiai politinei agitacijai šiame proteste ne vieta. Ponia gana greitai buvo pašalinta iš fotokamerų lauko. Nepaisant to, jos nuotraukų visur apstu. Ryškiai reikėjo žiniasklaidai protestą kaip politikų išmislą pristatinėti.

    Alfa.lt nuotrauka
  7. Išeinant spektaklio žiūrovams, kažkoks iš nežinia kur vos pasirodęs nesusipratėlis metė į šaligatvį vieną kiaušinį, nepaisydamas visų ligtolinių instrukcijų laikytis ramiai ir taikiai. Policija į tai, beje, nereagavo. Žinojo iš anksto? Sunku pasakyti.
    Bet Lietuvos ryto televizijos pavadinimas po to atrodė štai taip:

    Argi bereikia jums sakyt, kad tai absurdiškai ir visiškai neatitinka protesto nuotaikos ir esmės?..

Galima būtų šį sąrašą tęsti kuo ilgiausiai – gausu įspūdžių iš šio vakaro – bet gal pakaks ir tiek.

Visiškai nesigailiu prieš penketą dienų leidęsis į šį išbandymą, pareikalavusį daug jėgų, kūrybingumo, išteklių ir šaltų nervų. Ne taip lengva atsistoti skersai kelio didžiulei ir gerai organizuotai bei apmokėtai viešųjų ryšių mašinai su daugybe „laisvo“  žodžio fundamentalistų. Be galo dėkoju visiems įvairiai padėjusiems žmonėms.

Pasiekta nemažai. Apie tai galima skaityti pranešime spaudai.

-x-x-x-x-x-x-x-x-x-x-

Pabaigai:

“Mano gražusis šunie, mano gerasis šunie, mano brangusis ciuciū, ateik pauostyti šių puikių kvepalų, pirktų geriausioje miesto parfiumerijos krautuvėje.”

Ir šuo, vizgindamas uodega, – kas, aš tikiu, šiems varganiems padarams yra ženklas, atitinkąs šypseną ir juoką, – prisiartina ir smalsiai padeda savo drėgną nosį ant atkimštos bonkutės, po to, staiga su išgąsčiu atbulas pasitraukdamas, priekaištingai loja mane.

“Ak, varganas šunie, jei aš tau būčiau pasiūlęs išmatų, tu būtum uostęs jas su malonumu ir galbūt prarijęs. Tuo tu, nevertas mano liūdno gyvenimo bendre, esi panašus į publiką, kuriai niekad nereikia siūlyti ją erzinančių švelnių kvepalų, bet rūpestingai parinkto mėšlo.”

Charles Baudelaire “Šuo ir kvepalų bonkutė”

52 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 24 )

  1. Sveikinu, apgynus Kristaus karių vardą! Būti nesuprastiems ir paniekintiems savų – dar vienas ženklas, kad einate geru, tikruoju keliu. Pakomentuosiu mintimis kitų komentatorių, kurios patiko:

    Abejingas:
    “Bet žinote aš kažkaip tų jaunų , mandagių žmonių žibančiomis akimis pusėje. Manau, reikia ginti tai kuo tiki. Nes , jei tampi su amžiumi abejingas, tavo kelias baigiasi.”

    Wioleta:
    “Bet pasityčioti iš tų jaunų žmonių, kurių akys dega – ir tai ačiū Dievui, kad dega – na žinote… Tie vaikai yra geriausia, ką mes turime tikinčiųjų bendruomenėse. Jų širdys dar karštos ir jie atsistojo taikiai pasakyti, kad jiems ne vistiek. Jie tikrai žinojo, kad bus išjuokti visose televizijos laidose, interneto portaluose ir komentaruose…”

    Silvija:
    “Man šitoje istorijoje labai apmaudu dėl jaunimo, kurie organizavo akcijas ir kuriuos ganytojai paliko “ant ledo”. Vyskupai įjungę žalią šviesą taikiems protestams, taip ir nenuėjo kartu su ganomaisiais iki galo. Ir nors buvo susirinkę vakar į plenarinį posėdį, šiuo klausimu tik išreiškė vieni kitiems savo susirūpinimą…”

  2. Tikrai sutinku. Seku žinias apie spektaklį ir protestą būnant amerikoje. Pažystu nemažai protestuotojų ir pati esu ateititininkė ir kai visur bando prikišti kad tai jaunimas suklaidintas ir elgiasi su “politiniais motyvais” mane piktina. Niekam nerūpi kitų mintys, jausmai, ar idėjos tik rūpi kaip juos būtu galima pakreipti savo naudai.

    Labai žaviuosi jūsų drasumu, pastangom, ir paaukotu laiku tam kas svarbu mums tikintiems. Gal žiniasklaida nepastebėjo, bet Dievas viską žinantis.

  3. Dar tokia mintis atėjo. Iš šio įvykio reikia pasimokyti. Jei jau žinom, kad žiniasklaida negalime pasitikėti, vadinas reikia medija pasirūpinti patiems – pasikviesti draugus, kad padarytų įvykio nuotraukas, nufilmuotų trumpus filmukus, kuriuos galima būtų į YouTube įdėti ir pan.

    Nes šiuo atveju mes galima tik sakyti: “Jie parodo tik vieną pusę”, kitu atveju mes sakytume: “Štai, pažiūrėkite, kokia yra kita įvykio pusė”.

    Taip pat jei įvykis prasideda 18 val. tai geriau atvykti anksčiau, kad būtų galima “išrankioti” politinius ir pan. elementus ;)

    Aš tikrai nekritikuoju jūsų, tik pamąstymai, kad ateity būtų išvengta neteisybės.

  4. man įdomiausias pasirodė žiniasklaidininkų “metodų” atskleidimas. Juk lygiai taip pat buvo nušviečiami pavasariniai protesto mitingai – kameros rodė pensininkus, epizodiškai pasirodžiusį Stomą… Žodžiu, pastangos sumenkinti ir marginalizuoti. Juk, regis, ateina, į medijas nauji žmonės, tačiau kur jų profesinė savigarba, elementarus padorumas?
    Pridursiu iš savo patirties: Lietuvos žiniasklaidos nuopolis ypač krinta į akis sugrįžus iš kokios nors labiau civilizuotos šalies (net tos pačios Lenkijos).

  5. Šaunuoliai ateitininkai, kurie labai solidžiai pasakė, kad jiems ne tas pat, ar Lietuvoje gerbiamas ar niekinamas Jėzaus veidas. O kun. Julius parašė jam įprasta maniera- kitaip nei kalba vyskupai.

  6. Kaip tik dėl to, kai protestai kilo Italijoje, Vatikanas rekomendavo vengti gatvės protestų: http://www.intoleranceagainstchristians.eu/case/blasphemous-theater-play-at-teatro-franco-parenti-milan.html ir siūlė ieškoti kitokių protesto priemonių, ką iš tiesų siūlė ir mūsų vyskupai… Tik kažkaip mums dar kūrybiškumo trūksta… Lyg iš pat pradžių buvo neaišku, kad žiniasklaida būtent taip ir sureaguos?! O jei kažkas ir tikėjosi kitokios reakcijos, tai galiu tik pagirti už naivumą. Ir nereikia pulti ir kaltinti dabar žiniasklaidos. Aš manau, kad mes patys (krikščionys) turime prisiimti atsakomybę už tokią reakciją: mes sukūrėme tam prielaidą. Ir visai nesvarbu, kad mūsų tikslai buvo kilnūs, bet skubotos, neapgalvotos ir tokios tiesmukos reakcijos niekada gerų vaisių neatneša… Labai tikiuosi, kad tai bus pamoka.

  7. Na, ketvirtadienį po protestų, kai Santa Kančytė kalbėjo prie LNDT, viskas nušviesta buvo puikiai žiniasklaidoje. Tad visišai ne naivu buvo tikėtis to paties ir šeštadienį.

    Penktadienį pasirodė garsai apie tai, jog LNDT direktorius Budraitis rengia asmeniškai provokacijas ir planus kaip sužlugdyti protestą šeštadienio. Savigarbą matyt užgavo jo susimovimas su Santa diskutuojant.
    Gana akivaizdu, jog protestas buvo žlugdytas per žiniasklaidą ir kelis provokatorius. Ką gi.
    Tai jokia ne pamoka, nes mes nekūrėm prielaidos mus bjauriai vaizduoti, mes tik pralaimėjome prieš galingai organizuotą šmeižtą. Tikrai nėra ko gėdytis dėl protesto. Nemanau, kad nors vienas jame dalyvavęs žmogus to gailisi.

    O jūs, gerb.Saule, nebūkit pasaulio gelbėtoja ir neprisiiminėkite atsakomybės ne už save.

  8. Dekoju jauniems ir pagyvenusiems piketuotojams ! Jau zemiau nukrist menas negali ! Tepasigaili Dievas tu nenaudeliu ,,apsikakojusiu,, …

  9. Niekada nebus taip, kad viskas tiktų visiems. Net rodos bendraminčiams, kas žmogiškai labai nesmagu ir skaudina. Svarbu neskubėti skaldytis dėl to, kad matome kitaip ir bandyti patikėti vieni kitų geranoriškumu – kad ir tie kurie veikė ir kurie pasirinko kitokią poziciją, tai darė nuoširdžiai ir savo sąžinėje pasvėrę. Štai už tai kiekvienas asmeniškai ir atsakome. Ir tikiu, kad žmonės šito vedami ir veikė. O kitka – parodys laikas. Taip – buvo išparduoti bilietai, taip – “padaryta reklama”. Bet tai yra greitas rezultatas, kaip greitas maistas, greit suvalgėm, greit suvirškinom. Gi rimtiems dalykams subręsti reikia laiko ir mes dar nežinome kokių iš tiesų vaisių duos ši akcija ateityje. Taip – dabar buvo kas pasijuokė, kam pasirodė “nesolidžiai”… Bet tai nėra viskas. Ir ta visuomenėje pasėta neabejingumo sėkla, noriu tikėti, kad su laiku duos vaisių. Dar kartą ačiū tiems lietuje stovėjusiems. Kas norėjo suprasti – suprato, kas nenorėjo suprasti – nesuprato, kas norėjo paironizuoti ar pamanipuliuoti situacija – elgėsi, elgiasi ir dar elgsis taip. Bet mes atsakome už save. Už savo padarytus arba nepadarytus veiksmus. Gi tie, kurie darė apie ką kalbame, tai darė labai kultūringai, todėl net ir nepritariant kaltinti kažkokiais išsišokimais ar pan. nekorektiška. Beje, aktualios temos komentaruose teko pastebėti ir štai tokį : “Aš taip pat buvau spektaklyje, bet manau visai kitaip nei Zuokas.”…

  10. Martynas Pilkis (2012-10-07 16:06): “mes tik pralaimėjome prieš galingai organizuotą šmeižtą”

    Martynai, jūs nepralaimėjot. Ir be to padėjot tiems, kurie norėjo kultūringai ir ramiai protestuoti, bet nežinojo kaip tai galima būtų įgyvendinti (mano atveju).

  11. Gerbiamieji “neliberalai”, man tikrai labai svarbi jūsų nuomonė ir atsakymas. Įsivaizduoju norint kad spektaklis būtų ne šventvagiškas reikėjo scenoje pakabinti ne katalikų dailinko paveikslą, bet sakykim kokio protestanto, pavyzdžiui Rembrandto ir tada viskas tvarkoj, visi žinom kaip atmestinai ir mus skaudinančiai protestantai vertina vaizduojamąjį meną, eretikai, olandai (visi juk skaitėm Šarlio de Kostero Ulenšpygelį, nors dabar nežinau ar galima, nes ten katalikai šmeižikiškai vaizduojami tik kaip plėšrūs, tamsūs žvėrys, inkvizicija nesibaigianti ir ispanų neva žiaurybės prieš dotą Flandrijos liaudį. Ulenšpygelio tėvas sudeginimas už mums brangių atvaizdų nikeinimą). Tai jeigu protestantantinė, pseudomeninė teplionė gal ir nieko būtų jos atvižvilgiu tokia saviraiška, tap jai ir reikia. Ar kaip? Išvis susimąsčiau kaip reaguoti į Mažvydą ir Donelaitį jie juk irgi tie, ikonoklastai.
    Ir dar mane sutrikdė citatos iš Bodlero, kodėl jos čia, “Piktybės Gėlės” buvo cenzuruotos, pilnos šventvagysčių ir patyčų, lesbietiški eilieraščiai pusė bėdos, tačiau “Litanija Šėtonui” atleiksit ko ne Castellucci, o gal net blogiau, nes spektaklio juk niekas nematė. Ar čia taip pasireiškia kokia sublimacija, “meilės neapykantos” kompleksas. Baugu šiek tiek.

  12. Nebūkite naivuoliai, buvo parodytas lygiai toks pats spektaklis, kaip ir kitur. Tai matosi iš youtubinių video, scenografija identiškai ta pati. Galite kiek norite girtis, jog kažką nuveikėte, bet iš tiesų tik parodėte didelį cirką protestuodami prieš veiksmus, kurie buvo išgalvoti ir nevyko teatro scenoje.

    Bet gi tikras krikščionis pralaimėjimo nepripažins, ar ne? :)

  13. Viena labai silpna vieta visoje šioje istorijoje yra tai, kad žmonės vertina šį spektaklį, kaip vienetinį, izoliuotą atvejį, neva žiūrėkite, “režisierius” gal suklydo, t.t. ir pan.

    Pažiūrėjus į kitus jo “šedevrus”, galima labai aiškiai suprasti, ką jis skelbia. Tai pat galima gerai suprasti, kad jis puikiai žino, ką reiškia skaudinti Dievą ir platinti blogio simbolius bei idėjas:

    http://maldoror-is-dead.blogspot.com/2010/12/grimaces-of-hell-in-paradise-emptiness.html

  14. Taip, Martynai, antrinu Mindaugui, kad mes pasiekėm pergalę :) Pirmiausia, prieš abejingumą viešojoje erdvėje.

    Labai antrinu ir komentatoriui, kuris pastebėjo, kad dar nežinome kokių iš tiesų vaisių duos ši akcija ateityje. Neabejingumo sėkla tikrai pasėta. Ji privers susimąstyti ne vieną žmogų. Mus pačius juk irgi visas vyksmas labai išjudino. Pats tikiu, kad tai paskatins tikinčiuosius drąsiau reikšti mintis ir nebijoti veikti net ir tokioje kristianofobiškoje aplinkoje, kurioje dauguma komentatorių akivaizdžiai vadovaujasi išankstinėmis nuostatomis :)

  15. Tomai, kam režisieriui kalbėti apie pakeitimus, kai jų nėra?
    Pasižiūrėkite youtube spektaklio video iš įvairių miestų, ypač tuos, kuriuos platino žiniasklaida ir tikintieji. Visas skirtumas nuo ten vykusių spektaklių – Lietuvoje vaikas nesėdėjo ant kėdės. Visa kita buvo kaip ir kitur.

  16. Iš tikrųjų, dar niekas nebandė pastudijuot kitų Castolluci’o darbų. Ačiū Tomui M. už nuorodą.

  17. Evangelija pagal Matą

    “Kurį pabučiuosiu, tai tas! Suimkite jį!” 49Ir tuojau priėjęs prie Jėzaus tarė: “Sveikas, rabi!” ir pabučiavo jį. 50O Jėzus jam tarė: “Bičiuli, ko atėjai?” Tuomet jie pripuolę nutvėrė jį ir suėmė. 51Ir štai vienas iš Jėzaus palydovų ištiesė ranką, išsitraukė kalaviją, puolė vyriausiojo kunigo tarną ir nukirto jam ausį. 52Bet Jėzus jam tarė: “Kišk kalaviją atgal, kur buvo, nes visi, kurie griebiasi kalavijo, nuo kalavijo ir žus. 53Gal manai, jog aš negaliu paprašyti savo Tėvą ir jis bemat neatsiųstų man per dvylika legionų angelų?! 54Bet kaipgi išsipildytų Raštai, kad šitaip turi atsitikti?!”.

  18. Atsakant Dariui:

    Ar mes pasmerkėme Romeo Castellucci? Žinoma, ne! Nes vertinamas yra ne žmogus, bet jo poelgiai.
    Lygiai ir Bodlerą yra už ką vertinti, yra ir už ką peikti. Kaip ir kiekvieną mūsų, žinoma.

    O keistuoliai su „Castellucci – SATANISTAS“ plakatais buvo ne iš šitų protestuotojų būrio.

    -x-x-x-x-x-x-x-x-x-x-
    Dėkui Jums už nuorodą į Evangeliją. Vis tik, spėju, turėtume sutarti, jog negalima Evangelijos vietų vertinti atsietai viena nuo kitos. Tad Jūsų išrašytą vietą reikia sieti

    • su šio penktadienio ištrauka apie tai, jog „kas jus niekina, mane niekina. O kas niekina mane, niekina tą, kuris yra mane siuntęs“
    • su ištrauka apie Jėzų, išvarantį turgų iš Šventovės (labai aiški aliuzija išvestina į tai, jog ten, Šventovėj, susidėję stalus sėdėjo anų dienų kastelučiai, pardavinėję žmonėms šventus dalykus)
    • su ištrauka Kristaus, kalbančio apie kalaviją.
    • ir kt.

    O ištraukdami vieną vietą iš konteksto ir pritempinėjimo būdu interpretuodami elgiames gana neatsakingai.

    Galiu dar pacituoti vietą iš protestuotojų D.U.K.:

    Bažnyčios mokymą ir poziciją svarbiausiais klausimais skelbia popiežius ir vyskupai vienybėje su juo. Popiežius yra išsakęs nedviprasmišką poziciją šiuo klausimu. “Šventasis Tėvas pageidauja, kad kiekvienas nepagarbus elgesys Dievo, šventųjų ir religinių simbolių atžvilgiu būtų sutiktas ryžtingos ir deramos krikščionių bendruomenės reakcijos, apšviestos ir vadovaujamos jos ganytojų”, – buvo rašoma Vatikano Valstybės sekretoriato laiške, kuomet Milane turėjo būti rodomas Romeo Castelluccio spektaklis “Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją”.

Leave a Reply to Dar Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *