Martynas Pilkis
2012-01-08

Kilkime iš (kalbos) skurdo

Grįžau Kalėdų atostogoms namo išsiilgus visko kas lietuviška – pradedant varškės sūreliais, bulviniais blynais, čiobrelių arbatom, baigiant lietuviškomis etiketėmis, reklamomis ir tarmiškomis šnekomis žmonių, kurie atvyko iš kaimelių apžiūrėti plastmasinės Kauno eglutės. Ir gan nustebau, kai perėjus Laisvės alėją iš aštuonių sutiktų grupelių žmonių penkios apsimetė, kad kalba angliškai… Gal ir nieko, jei filmą, knygą ar pan. cituotų, bet kai su klaidom ir juokingu akcentu kasdienėse situacijose blevyzgoja, apgailėtinokai skamba. Asmeniškai labiausiai „mėgstu“ verstines frazeles, pvz. „gerą laiką turėjom“, „papasakok man apie tai“, „kaip kietai yra tai?!“, „sąžiningai gana“ ir kt. Dar džiugina būdvardžių įvairovė: kietai, super, žiauriai.. IR! Šitas pats geriausias! Kai po juokingo pasakojimo, kasnors draugų kompanijoj vietoj to, kad juoktųsi pasako LOL. Kai su pačiais britais šneku apie jų kalbą, tai sako, kad juos erzina, kaip suprimityvinta ir sulėkštėjus ji yra kasdienybėje, kad žmonės nesugeba išsireikšti, sunkiai apibūdina norimus dalykus.. Liūdna, kad mes pasiimam “pigiausias” jų frazes ir jomis užteršiam lietuvių kalbą.. Ir vietoj to, kad prie eglutės išgirsčiau žemaičiuojant, klausaus “ok, super, susiskaipinam tada, arba tu pačekink feisbuke ar aš užatendinsiu ar ne“…

Šitaip rašo draugė Luka, išeivė Didžiojon Britanijon.

***

***

Jau visai baigiam nuskursti [1. Įpročio skurdas visada stovi šalia medžiaginio neturto. Tik miestelėnams tai sunkoka suprasti.]. Nes baisingai skūpūs pasidarėm vienas su kitu šnekėdami.

Bet aš noriu, kad gyventume (visi!) turtingoje šalyje!

Noriu gyvent Lietuvoje, kur

  • žmogus gali būti ne tik storas arba plonas, bet ir kresnas, laibas, drūtas, lieknas
  • namas gali būti ne tik gražus bet ir puošnus, ištaigingas, įstabus, prašmatnus…
  • taurė̃ gali būti ne tik pilna, bet ir sklidina, kupina
  • darbas gali būti atliktas ne tik gerai, bet ir nepriekaištingai, nuostabiai, atsakomai, žmoniškai…
  • ir taip toliau.

Esu tikras, kad jei žmonės bendrautų vartodami daugiau žodžių, tai ir mažiau nesusipratimų, negerumų būtų. Smulkmenos bei įvairios plonybės – svarbu. Jei nesugebam jų išreikšt žodžiais, tai, žinoma, ir nesusikalbame. Ir nesugyvenam.

***

Tai ką daryt?

Visų pirma, klausyti, kaip šneka žmonės, kurių kalba dar neišlėkštinta.

Labai svarbu skaityti lietuvių rašytojų kūrinius. Puikus V. Toleikio straipsnis apie tai.

Galima ir pažaisti. Pavyzdžiui, užrašų knygelėj paskirti kelis puslapius, kuriuose kasdien trūks-plyš užrašai po tris po lėkštumo volu kišamus retesnius būdvardžius. Arba prie progos su draugu sumest žaidimą, kuris iš jūsų pavartos kuo nestandartiškesnį būdvardį, pvz., apibūdinant katiną.

Kartais į sinonimų žodyną [2. Tiesa, čia, internete, kukloka jo versija tėra.] akį užmest.

Daug ką galima. Svarbu pagauti teisingą nusiteikimą.

Vėjai pūs. ♦

4 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 14 )

  1. Kodėl taip sureikšminama tarmė bei tarmiški žodžiai . Turiu omeny lietuvos kaimas ( iš kuro ir atėjo tarmė ) , anaiptol nebuvo inteligentijos lopšys . Plnai sutinku ,kad nėra gera teršti Lietuvų kalbą svetimybėmis , bet prasmės kalbėti grubiai pasakius mužikų kalbą , nematau .

  2. Pamenu kaip mano močiutė pakartodavo tą patį sakinį tris kartus (pvz kviesdama mus neklaužadas valgyti) nepakartodama nei vieno žodžio – jai užtekdavo sinonimų, nors buvo baigusi tik tris klases.

  3. Anonimui: jei jums pilnesnė, jauseną bei pasaulį plačiau atskleidžianti kalba atrodo neinteligentiška arba mužikiška, labai tikėtina, jog arba
    a) esate šešiolikmetis moksleivis, kuris nekenčia literatūros mokytojos.
    arba
    b) esate pseudointelektualas pižonas (savotiškas mužiko porūšis).

  4. Anonimui: Lietuvos kaimas BUVO inteligentijos lopšys. 19 amžiuje prasidėjęs lietuvių tautinis atgimimas vadų sulaukė ne iš kur kitur, o iš kaimo.

    Pirmas etapas buvo žeimaičių bajorų tautinis sąjūdis S. Daukantas, Dionisas Poška, L. Rėza – vieni garsesnių veikėjų. Jų bajoriškumas pasireiškia labiau kilme ir inteligentiškumu, nei turtu. Juk, anot pasakojimų, S. Daukantas pėsčias ėjo į Vilnių.

    Antras etapas – Suvalkų tautinis sąjūdis. Užnemunėj nebegaliojo baudžiava, ten valstiečiai pajėgė ir labai noriai siuntė savo vaikus studijuoti į vakarų universitetus.
    J. Basanavičius kilęs iš Ožkabalių (šalia Vilkaviškio), J. Jablonskis iš Kubilėlių (netoli Šakių), net ateitininkų tėvas Pranas Dovydaitis gimė Runkiuose (Marijampolės apylinkėse)…

    Lietuvių literatūros aukso amžiaus atstovų tarpe irgi dominuoja iš kaimo kilusieji: Maironis, Šatrijos Ragana, Putinas, Vaižgantas, Salomėja Nėris, Antanas Vaičiulaitis, Vytautas Mačernis, Antanas Škėma.

    M. K. Čiurlionis – iš Varėnos.

    Ne visai supratau, kokia istorija Anonimas grindžia mintį apie lietuvių inteligentijos lopšį.

  5. Et, nepaminėjau svarbiausio.
    Ar tik ne Vincas Kudirka iš pradžių šaipėsi ir purtėsi Basanavičiaus… Už tai, kad jis kalbėjo ir dainavo lietuviškai. Ta mužikų kalba, kuria vėliau pats parašė Tautišką Giesmę.

  6. Manau visi šie faktai tik paaštrina esamą problemą: nėra Lietuvoje reprezantityvios miesto kultūros. Pavieniai miesto dainiai (Vaičiūnaitė, Marčėnas, Dekšnys) nesukuria tokios tradicijos, kuri galėtų konkuruoti su miestelių ir kaimų kultūra. Taigi yra kažkoks miesčioniškas jausmas: laipiojimai ant stogų ir naktinės gatvės, kultūros ir kitokie barai, pažintys, kinas ir tempas, tačiau tai kalboje neatsispindi. Juk priežastis, kodėl lietuvių kalba buvo ,,mužikų” kalba tai buvo jos nemoksliškumas ir neuniversalumas miesto žmogaus akyse.
    Kažkaip čia ir matau tas priežastis, kodėl mūsų kaimynai lengviau gali pasakyti – ,,kūl, fainai, osam”, o ne ,,žavu, nuostabu, puiku”. Anglų kalba turi tą miestietišką universalumą, šiurkštumą, tiesumą.

  7. Įdomu tai, kad ateitininkai buvo tarp kovotojų už tai, kad akademiniai dalykai universitete Kaune būtų dėstomi lietuviškai, kai tuo tarpu žydai, rusai ir dalis lietuvių turėjo kitokią nuomonę. Ir tada ateitininkai su sąjungininkais pasiekė savo. O dabar akademinė erdvė kaip didžiausią vertybę iškelia ėjimą į šviesiąją anglų kalbą.
    Įdomią priežastį įvardinai, Martynai. Manau, tikrai turi įtakos tai. Bet net jei ir turi įtakos, tokia priežastis (savotiškas nepilnavertiškumo kompleksas) nėra pateisinama.

  8. Kai rašiau darbą apie Pakštą, nusirašiau vieną jo citatą sau ir ateitininkams:

    Moksleiviai, pamilkite lietuvių kalbą, jos geriau išmokite ir su tėveliais, draugais, kalbėkite ta gražiausia, skambiausia pasaulyje kalba. Išmokti gražiai vartoti kalbą nėra taip lengvas dalykas, man pačiam teko daug dirbti, kol apvaliau mūsų kasdieninę apgadintą svetimybėmis (rusų, vokiečių, lenkų kalbų sulietuvintais žodžiais) kalbą. Dar ir dabar tenka vis mokytis, sekti naujuosius kalbininkų nurodymus, pataisymus, papildymus. (1939)

    O apie tai, ką kalba anonimas, Juozas ir Martynas, Pakštą cituojant:

    „[…] lietuvių didikų patriotizmas buvo paremtas tik valstybingumu, ne liaudimi, ne masėmis ir jų reikalais, Lietuvos diduomenė nesirūpino lietuvių kultūra, – jai užteko tiktai valstybingumo, kurio pamušalas galėjo būti ir ne lietuviškas.“

  9. Anglų kalba pareina kartu su amerikoniškos kultūros tvanu. Internetas angliškai, Holivudas irgi. O kas dar be to ugdo žmogų?

  10. Kalbą irgi kuria žmogus. Labai gerai Martynas P. pastebėjo, kad ir kalba kuria žmogų. Skurdus kalbėjimas skurdina žmogų. Todėl vienas mano mėgstamiausių žaidimų – Kriskrosas (gyvasis kryžiažodis). Žaidžiant su žodynu, galima neįtikėtinai praplėst asmenines kalbos ribas :)

    Kitam Martynui atsakysiu paprastai. Jei trūksta kažko lietuvių kalboje (pvz. miestietiško žodyno, žargono), ar ne didesnis būtų iššūkis ne nuplagijuoti iš anglų, o kurti naujadarus? Jei būsi kūrybingas ir taiklus, prigis :)

    Nuorodų jau čia ne viena pateikta, bet siūlau dar šį bei tą į temą: “Kalba, kalba… Ji turėtų rūpėti mums visiems, nepaisant to, kokioje srityje mes darbuotumės, kurios profesijos atstovai būtume. Ir rūpėti ne kada-ne-kada, o visą laiką. Nes gimtosios kalbos reikia mokytis visą amžių.” (J. Pikčilingis, Kalba ir profesija, plačiau: http://www.savastis.lt/kalba/kalba-ir-profesija/)

Leave a Reply to Vytautas Girdzijauskas Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *