Martynas Pilkis
2012-01-05

Vitražai

Didelė „Maxima“. Kūčių diena.

Einu pro alkoholio skyrių. Vyras spokso į viskio butelį savo rankoj, žmona jam sako:

– Nepirk, taigi ir taip pilna turime.

Vyras pažiūri į ją, vėl į butelį (nukainuotas nuo 49Lt iki 31Lt), vėl į ją. Atlaidumo prašančiu balsu taria kiek tyliau:

– Nu bet kaip negersi, kai viskas taip pigu…

Tada pabučiuoja moterį į žandą ir deda butelį į vežimėlį.

*

Niekas negali tiksliai pasakyt, kiek korumpuota Lietuva. Bet bent jau galima pasakyt, kiek smarkiai lietuviai mano ją esant korumpuotą.

Mano stipriai:

Kiekvieną kartą, kai einu šalia vidurinės mokyklos, pasižiūriu į jos stadioną. Jei jo viduriu matau įstrižai ištryptą purvo taką, žinau, kad netoliese gyvena daug korumpuotų žmonių. Žmonių, kurie viskuo piktinasi, viską suvokia. Tik nieko nenori keist.

„Gyventi tai reikia“, – pasakytų jie.

*

Kita vertus, gal keisti(s) staiga yra negerai? Šitaip man sakė senas vyras, kai laukiau eilėje vienoje Šiaulių „Maximoj“ šeštą Kalėdų dieną.

– Biznis su banditais, – pasakoja jis apie savo generalinio direktoriaus pareigas metalo laužo surinktuvėje sovietiniais laikais. Per dieną po keturis pakelius surūkydavo.

Bet tada metė. Staiga ir be dairymosi atgal. O po pusantro mėnesio – infarktas.

– Gyvenimas sunkus, – taria tas vyras su juoda berete. Dabar cigarečių jis nebeperka. Perka „Teleloto“ bilietą.

*

KOMUNIZMO STEBUKLAI:
Visi turėjo darbą. Nors visi turėjo darbą, niekas nedirbo.
Nors niekas nedirbo, normos buvo įvykdomos 100 procentų.
Nors normos buvo ivykdomos 100 procentų, parduotuvėse nieko nebuvo.
Nors parduotuvėse nieko nebuvo – visi viską turėjo.
Nors visi viską turėjo, viskas buvo vagiama.
Nors viskas buvo vagiama, visiems visko užteko.

Greit iš komunizmo stebuklų išgyti gal ir nepavyks.

*

*

Tariuosi su pardavėju, kokį čia interneto maršrutizatorių nusipirkus. Klausiu, ar saugu leisti žmonėms prie savo belaidžio tinklo jungtis be slaptažodžių. Pats kurį laiką naudojaus tokiu internetu Vilniuje ir Kopenhagoje.

Kalba pakrypsta prie persekiojimo už nuomonę, parašytą interneto komentaruose. Jei mano kaimynas parašytų komentarą prisijungęs prie mano tinklo, dėl vienodo IP įtarimai kristų ant manęs.

– Bet teismas gi negalėtų įrodyti, kad komentarą parašiau būtent aš, – sakau.

Pardavėjas lengvai šypsos ir sako, kad Lietuvos teismams jokių įrodymų ir nereikia. Jis šneka taip, tarsi žinotų, jog Lietuvos teismai ir teisingumas neturi nieko bendro. Ir tokių žmonių mūsų miestuose ir kaimuose – tūkstančiai.

O teisėjai kalba apie teisinę valstybę. ♦

Butelio nuotrauka priklauso jenny downing
angelo nuotrauka priklauso ViaMoi (licensija)

 

0 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *