Komentarai ( 14 )

1. Kodėl taip sureikšminama tarmė bei tarmiški žodžiai . Turiu omeny lietuvos kaimas ( iš kuro ir atėjo tarmė ) , anaiptol nebuvo inteligentijos lopšys . Plnai sutinku ,kad nėra gera teršti Lietuvų kalbą svetimybėmis , bet prasmės kalbėti grubiai pasakius mužikų kalbą , nematau .

   Reply

2. Pamenu kaip mano močiutė pakartodavo tą patį sakinį tris kartus (pvz kviesdama mus neklaužadas valgyti) nepakartodama nei vieno žodžio – jai užtekdavo sinonimų, nors buvo baigusi tik tris klases.

   Reply

3. Anonimui: jei jums pilnesnė, jauseną bei pasaulį plačiau atskleidžianti kalba atrodo neinteligentiška arba mužikiška, labai tikėtina, jog arba
   a) esate šešiolikmetis moksleivis, kuris nekenčia literatūros mokytojos.
   arba
   b) esate pseudointelektualas pižonas (savotiškas mužiko porūšis).

   Reply

4. Šiaip labai į temą, įvardinta kaip čia taip atsitiko, kad taip norisi naudoti žargoną (Nuo 2:00 min) http://vimeo.com/21161625

   Reply

5. Anonimui: Lietuvos kaimas BUVO inteligentijos lopšys. 19 amžiuje prasidėjęs lietuvių tautinis atgimimas vadų sulaukė ne iš kur kitur, o iš kaimo.

   Pirmas etapas buvo žeimaičių bajorų tautinis sąjūdis S. Daukantas, Dionisas Poška, L. Rėza – vieni garsesnių veikėjų. Jų bajoriškumas pasireiškia labiau kilme ir inteligentiškumu, nei turtu. Juk, anot pasakojimų, S. Daukantas pėsčias ėjo į Vilnių.

   Antras etapas – Suvalkų tautinis sąjūdis. Užnemunėj nebegaliojo baudžiava, ten valstiečiai pajėgė ir labai noriai siuntė savo vaikus studijuoti į vakarų universitetus.
   J. Basanavičius kilęs iš Ožkabalių (šalia Vilkaviškio), J. Jablonskis iš Kubilėlių (netoli Šakių), net ateitininkų tėvas Pranas Dovydaitis gimė Runkiuose (Marijampolės apylinkėse)…

   Lietuvių literatūros aukso amžiaus atstovų tarpe irgi dominuoja iš kaimo kilusieji: Maironis, Šatrijos Ragana, Putinas, Vaižgantas, Salomėja Nėris, Antanas Vaičiulaitis, Vytautas Mačernis, Antanas Škėma.

   M. K. Čiurlionis – iš Varėnos.

   Ne visai supratau, kokia istorija Anonimas grindžia mintį apie lietuvių inteligentijos lopšį.

   Reply

6. Et, nepaminėjau svarbiausio.
   Ar tik ne Vincas Kudirka iš pradžių šaipėsi ir purtėsi Basanavičiaus… Už tai, kad jis kalbėjo ir dainavo lietuviškai. Ta mužikų kalba, kuria vėliau pats parašė Tautišką Giesmę.

   Reply

7. Manau visi šie faktai tik paaštrina esamą problemą: nėra Lietuvoje reprezantityvios miesto kultūros. Pavieniai miesto dainiai (Vaičiūnaitė, Marčėnas, Dekšnys) nesukuria tokios tradicijos, kuri galėtų konkuruoti su miestelių ir kaimų kultūra. Taigi yra kažkoks miesčioniškas jausmas: laipiojimai ant stogų ir naktinės gatvės, kultūros ir kitokie barai, pažintys, kinas ir tempas, tačiau tai kalboje neatsispindi. Juk priežastis, kodėl lietuvių kalba buvo ,,mužikų” kalba tai buvo jos nemoksliškumas ir neuniversalumas miesto žmogaus akyse.
   Kažkaip čia ir matau tas priežastis, kodėl mūsų kaimynai lengviau gali pasakyti – ,,kūl, fainai, osam”, o ne ,,žavu, nuostabu, puiku”. Anglų kalba turi tą miestietišką universalumą, šiurkštumą, tiesumą.

   Reply

8. Įdomu tai, kad ateitininkai buvo tarp kovotojų už tai, kad akademiniai dalykai universitete Kaune būtų dėstomi lietuviškai, kai tuo tarpu žydai, rusai ir dalis lietuvių turėjo kitokią nuomonę. Ir tada ateitininkai su sąjungininkais pasiekė savo. O dabar akademinė erdvė kaip didžiausią vertybę iškelia ėjimą į šviesiąją anglų kalbą.
   Įdomią priežastį įvardinai, Martynai. Manau, tikrai turi įtakos tai. Bet net jei ir turi įtakos, tokia priežastis (savotiškas nepilnavertiškumo kompleksas) nėra pateisinama.

   Reply

9. Kai rašiau darbą apie Pakštą, nusirašiau vieną jo citatą sau ir ateitininkams:

   Moksleiviai, pamilkite lietuvių kalbą, jos geriau išmokite ir su tėveliais, draugais, kalbėkite ta gražiausia, skambiausia pasaulyje kalba. Išmokti gražiai vartoti kalbą nėra taip lengvas dalykas, man pačiam teko daug dirbti, kol apvaliau mūsų kasdieninę apgadintą svetimybėmis (rusų, vokiečių, lenkų kalbų sulietuvintais žodžiais) kalbą. Dar ir dabar tenka vis mokytis, sekti naujuosius kalbininkų nurodymus, pataisymus, papildymus. (1939)

   O apie tai, ką kalba anonimas, Juozas ir Martynas, Pakštą cituojant:

   „[…] lietuvių didikų patriotizmas buvo paremtas tik valstybingumu, ne liaudimi, ne masėmis ir jų reikalais, Lietuvos diduomenė nesirūpino lietuvių kultūra, – jai užteko tiktai valstybingumo, kurio pamušalas galėjo būti ir ne lietuviškas.“

   Reply

10. Anglų kalba pareina kartu su amerikoniškos kultūros tvanu. Internetas angliškai, Holivudas irgi. O kas dar be to ugdo žmogų?

    Reply

11. Žmogų ugdo žmogus.

    Reply

12. Įdomus straipsnis apie anglų (amerikiečių) kalbos problemas: http://www.city-journal.org/2011/21_1_snd-american-english.html
    Kalbos suprimityvinimas, manau, atspindi mąstymo primityvėjimą. O tai, atrodo, globalus dalykas ir tada suprimityvintą lietuvių kalbą keisti suprimityvinta anglų tampa dar juokingiau.

    Reply

13. Kalbą irgi kuria žmogus. Labai gerai Martynas P. pastebėjo, kad ir kalba kuria žmogų. Skurdus kalbėjimas skurdina žmogų. Todėl vienas mano mėgstamiausių žaidimų – Kriskrosas (gyvasis kryžiažodis). Žaidžiant su žodynu, galima neįtikėtinai praplėst asmenines kalbos ribas :)

    Kitam Martynui atsakysiu paprastai. Jei trūksta kažko lietuvių kalboje (pvz. miestietiško žodyno, žargono), ar ne didesnis būtų iššūkis ne nuplagijuoti iš anglų, o kurti naujadarus? Jei būsi kūrybingas ir taiklus, prigis :)

    Nuorodų jau čia ne viena pateikta, bet siūlau dar šį bei tą į temą: “Kalba, kalba… Ji turėtų rūpėti mums visiems, nepaisant to, kokioje srityje mes darbuotumės, kurios profesijos atstovai būtume. Ir rūpėti ne kada-ne-kada, o visą laiką. Nes gimtosios kalbos reikia mokytis visą amžių.” (J. Pikčilingis, Kalba ir profesija, plačiau: http://www.savastis.lt/kalba/kalba-ir-profesija/)

    Reply

14. Į temą nuoroda. http://blogs.hbr.org/cs/2013/03/good_grammar_should_be_everyon.html

    Apie tai, kaip taisyklingos gramatikos naudojimas laiškuose koreliuoja su geresnėm galimybėm gaut paaukštinimą, ilgiau išsilaikyt darbe ir t.t.

    Reply