Spjūviai ant Bažnyčios veido dažniausiai yra šventumo ilgesys. Tai yra tiesa, Bažnyčiai nuolatos reikia siekti šventumo, nuolatos keliais mes, jos nariai, keliaujame prie klausyklų, keliaujame prie savo brolių sesių – atsiprašyti už savo silpnumus, už nusižengimus. Taip, mes silpni, taip mes esam Bažnyčios išmokyti atsiklaupti. Kai kam gali atrodyt, kad atsiklaupęs nekovoja, o kai kam atsiklaupęs gali atrodyti, kaip sprinteris bėgikas laukiantis starto, degančia širdimi.