Santa Kančytė
2012-11-29

„neturiu jokių sentimentų šiai valstybei kaipo Lietuvai“

Šventasis Tėvas Benediktas XVI maždaug prieš pusmetį kalbėjo Milane. Savo kalboje jis kreipėsi į viešosios valdžios atstovus, primindamas jiems pagrindinius principus, kuriais turi vadovautis politikai. Šiaip jau ne taip lengva tuos principus įvardinti. Koks turi būti politikas? Ar pirmiausia jis turi būti teisingas, ar kompetentingas, ar doras, ar patriotas, ar turintis gerą išsilavinimą, ar kalbantis angliškai? Žinoma, nėra taip, kad iš sąrašo reikia rinktis tik arba-arba, greičiau – ir-ir, tačiau lieka klausimas, koks turi būti sąrašas? Popiežiaus sąrašas nėra ilgas. Sakyčiau, tai jo privalumas, o ne trūkumas: tris savybes gãli lengvai įsiminti net ir itin prastą atmintį turintis politikas, kita vertus – šios savybės tokios, kad daugybė kitų politiko bruožų kyla iš jų kaip išvestiniai. Ar popiežius, siūlydamas trijų gero politiko kriterijų sąrašą, yra nereiklus šiai profesijai? Čia jau nuspręsti turi kiekvienas, perskaitęs sąrašą.

Taigi Šventasis Tėvas sako, jog pirmutinė politiko savybė yra teisingumas. Greičiausiai toks pasirinkimas nieko labai nenustebintų, bėda ta, kad šis principas gali būti įvairiai suprantamas, nors tai nereiškia, kad popiežius neturi labai konkrečios jo sampratos. Antroji savybė šiek tiek labiau netikėta – kiekvienas geras politikas turi pasižymėti meile laisvei. Tačiau labiausiai nustebina trečioji savybė, kurios jokiame kitame gero politiko apibūdinime dar neteko matyti: „Prisiminkime paskutinį vertingą šventojo Ambraziejaus <…> paraginimą,- sako popiežius.- Tų, kurie bendradarbiauja valdymo ir viešojo administravimo srityje, šventasis Ambraziejus prašo, kad jie patys pasidarytų mylėtini.“ *

Kokias savybes, reikalingas politikui, turi Giedrius Drukteinis, Darbo partijos pasirinktas būti siūlomu į Kultūros ministro postą? Gal jis myli Lietuvos valstybę? „Aš dar kartą sakau neturiu jokių sentimentų šiai valstybei kaipo Lietuvai, Lietuvos Respublikai ir taip toliau, aš nešioju jos pasą, moku jai mokesčius, aš joje dirbu, dirbu su jos piliečiais, bet, ėėė, tik nekiškit man, kad aš turiu atlikti kažkokias pilietines pareigas.“** Gal jam rūpi šios valstybės kultūra ir istorija? „Jeigu čia man išvis pasidarys ragas gyvent, aš išvažiuosiu nė nemirktelėjęs, nes aš netempiu paskui save tos praeities: bočių kapai, minėjimas kažkokio sušaudymo ar korimo. Jeigu mano šeima pasakys, mums trūksta sviesto prie duonos…“ Gal jam rūpi teisingumas ar Lietuvos piliečių gerovė? „Tos erogeninės zonos, kurios yra mano šeimoj, yra mano Lietuvos erogeninės zonos. Man nerūpi, kaip gyvena žmonės už tvoros, už sienos, šitoj kavinėj.“ Gal jam rūpi Lietuvos laisvė ir nepriklausomybė? „Prieš 20 metų tuometinis Prancūzijos prezidentas Francois Mitterrandas taip yra pasakęs apie mūsų nepriklausomybės siekius: „Bus bardakas Europoje, jei kiekviena gentis užsimanys valstybės“. […]Kodėl aš minėjau tą Mitterrando pasakymą? Aš jam visiškai pritariu. Mes galbūt ir nesam nacija iki galo, aiškiai išreikšta. Esame kažkokia gentis.“ Gal jam politika kaip tokia rūpi? „Aš pasakau, gali būt Obama, Šikama, visi tie politikai tie man… Aš jiems moku atlyginimą, tegu jie tik man nepisa proto.“ Gal jam rūpi bent partija, kuri jį kviečia į kultūros ministrus? „Aš dirbu todėl, kad išmanau tą darbą. Jeigu mane pasamdys komunistų partija, aš dirbsiu jai.“ Dėl vieno galime būti tikri, jis labai neblogai kalba angliškai.

Man, tiesą sakant, ne taip rūpi pats Giedrius Drukteinis. Tikiuosi, kad užteks sveiko proto žmonėms, galintiems atmesti jo kandidatūrą, ir jo valdžioje nematysime. Kas man kelia daug didesnį nerimą, tai partija, kuri šį kandidatą siūlo, nes jos pačios bent keturis metus (jei koalicija nežlugs anksčiau) niekas neatmes, o tai reiškia, kad daugybė žmonių, kurie šiai partijai priklauso, ir kuriems aukščiau cituojamas požiūris į valstybę, Lietuvą, jos piliečius ir politiką neatrodo kliūtis tapti ministru, vis dėlto valdo mūsų šalį.

* – Benediktas XVI, „Apie principus, kuriais privalu vadovautis viešajai valdžiai“. Bažnyčios žinios, nr. 6 (384), 2012 m. birželio 22 d., 3-4.

** – Ši ir kitos citatos paimtos iš interviu su G. Drukteiniu „Urobore“.

-
nuotrauka priklauso  Bjørn Giesenbauer
25 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 6 )

  1. Su malonumu skaitydavau šio autoriaus straipsnius internete, „Verslo klasėje“. Vis tik keista naujiena, kad jį siūlo kultūros ministru.
    Citatos parinktos – pribloškiančios.
    ***
    Vis tik yra aspektas toks. G.D. tiesiog sako tai, ką, įtariu, fasadinėm šabloninėm tuščiu balsu skaitomom frazėm dengia daugyyyybė Lietuvos politikų. Iš jų tautiškumo, patriotiškumo, pasišventimo likusi tik tuščia vieta, ir tai paaiškėtų pirmo rimtesnio išbandymo metu. Aišku, tai nepadaro tų frazių švelniom ar pateisinamom.

  2. V. Kudirka

    LABORA!

    Kol jaunas, o broli, sėk pasėlio grūdus
    Ir dirvos ne’pleiski! Tuomet, kada jausi,
    Kaip kūns ima stingti, dvasia jau susnūdus,
    Vėlu juk prie darbo: nesėsi – nepjausi.

    Kol dega krūtinėj šventa ugnis toji,
    Kur traukia prie darbo ir duoda tiek vieko,
    Jog menkas ir silpnas net milžinu stoji,
    O, dirbk, idant neitų ugnis ta ant nieko!

    Kol da idealais, brol, besigėrėsi,
    Siek prie idealo, tik doro ir aukšto,
    O skubink! Paskui tu… jų išsižadėsi
    Dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto.

    Gyvenimo knygą skaityk laps į lapą,
    Nestodams, kad kartais, į tinginius kliuvęs,
    Tu nesupelytum ir neitum į kapą
    Be likusio ženklo, kad žmogumi buvęs.

    O jeigu apilsi sunkiam darbe savo
    Ir, nykstant spėkoms jau, nuliūsi, nerimsi,
    Tai žvilgtelk ant darbo jaunų draugų tavo –
    Vienoj akimirkoj iš naujo atgimsi.

    Ačiū už įrašą, Santa. Kaip tik neseniai su žmona apie G. D. siūlymą į kultūros ministrus diskutavom. Mano galva (ką tu ir parodai savo tekste), jis tiesiog yra nusivylęs bet kokiais idealais. Taip ir atsiranda orientacija į aukso trupinius ir gardaus valgio šaukštus.
    Martynai, tiesa, kad tokių politikų daug. Ir dar blogiau, kai jie kalba viena, o mąsto visai kita, bet tokius žmones reikia stengtis atpažinti ir už juos nebalsuot. Kuo mažiau tokių politikų valdžioj, tuo geriau.

  3. Filologinis komentaras – norėtųsi, kad kultūros ministras būtų kultūringas. Šiam veikėjui su kalbos kultūra, matyti, kol kas nepakeliui… :) Arba Uroboro redaktorius, kuris pateikia šį Drukteinio interviu, patingėjo būti redaktorium :)

  4. Tomai – pabaigoje išvis sunku patikėti, kad tokiam interviu dalyvauja estetas ir elegancijos ekspertas.

    Kažkaip nežinau… Buvau susidariusi gerą nuomonę apie GD, ypač iš jo publikacijų Verslo klasėje, bet kai netyčia išvydau jį televizijoje, man niekaip “nesueina” – kaip toks nepraustaburnis gali būti tuo, kuo dedasi esąs? Gal jo kuriamas įvaizdis ir publikacijos – tik būdas gauti pinigų, į kuriuos jis teigia esąs orientuotas?

    Pritariu Martynui – man vis atrodo, kad tai, ką mes matome politikoje (arba mums duodama matyti), yra kaip diena nuo nakties nuo to, kas vyksta iš tikrųjų. T.y. kad tikrieji politikai už uždarų durų taškosi panašiomis mintimis ir frazėmis, kaip GD.

    Dar patiko komentaras, kurį įrašė žmogus, komentuodamas FB veikėjo Protingo Chamo postą apie šią situaciją: “Musiet Viktoriukas šmaikštauja :) čia kaip iš “Romo dienoraščių”, kai nori pakelt mokeščius 5%, paleidi antį, kad bus pakelti mokeščiai 10%, visi piktinasi, mitinguoja, tada pradedi derėtis – 7%, oi ne ne, mitinguoja toliau, tada – na gerai 5%, visuotinė euforijai – ooo 5% mokesčiai didesni, kaip gerai… Tai ir čia tas pats, pradžioj pakiši kokį tai Drukteinį, o vėliau jau belenkas tiks :)”

Leave a Reply to Greta T Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *