Martynas Pilkis
2013-04-30

Politika yra pervertinta, nes partija – tik mašina

Pradžioje pasakėlė:

Galingas burtininkas, norėdamas sugriauti karalystę, į šulinius, iš kurių gėrė visi karalystės gyventojai, įpylė magiško gėrimo. Kiekvienas, gurkštelėjęs šio vandens, netekdavo proto.

Kitą rytą visi gyventojai išgėrė vandens ir visi išprotėjo, išskyrus karalių, – jis sau ir savo šeimos reikmėms turėjo atskirą asmeninį šulinį, prie kurio burtininkas negalėjo prieiti. Sunerimęs karalius mėgino kontroliuoti gyventojus, ėmėsi sveikatos apsaugos priemonių, bet policininkai ir inspektoriai taip pat buvo išgėrę užnuodyto vandens: jiems karaliaus sprendimai atrodė absurdiški, ir jie nusprendė jų nevykdyti.

Susipažinę su dekretais, karalystės gyventojai įtikėjo, kad karalius išsikraustė iš proto ir dabar rašinėja nesąmones. Rėkaliodami leidosi į rūmus ir pareikalavo atisakyti sosto.

Nevilties kupinas karalius buvo beatsisakąs, tačiau sutrukdė karalienė, tarusi: „Eime prie fontano ir taip pat išgerkime to vandens. Tada būsime tokie pat kaip jie“.

Taip ir padarė: karalius ir karalienė išgėrė beprotybės vandens ir tuojau pradėjo kalbėti nesąmones. Tą pačią akimirką jų valdiniai persigalvojo: kadangi karalius pasirodė esąs toks išmintingas, kodėl nepalikti jo valdyti šalies?

Šalyje vėl įsitvyrojo ramybė, nors jų gyventojų elgesys labai skyrėsi nuo kaimyninių kraštų gyventojų elgesio. O karalius galėjo karaliauti iki savo dienų galo.

Paulo Coelho. „Veronika ryžtasi mirti“. Vilnius, 2001.

*

Vakar Vytautas Landsbergis pralaimėjo didžiausios Lietuvos partijos, TS-LKD, pirmininko rinkimus. Nematau reikalo šiuo klausimu daug rašyti: nes nei aš konservatorius, nei ką. Tegul jie sau ten sprendžiasi.

Tik įstrigo gabaliukas iš neseno pokalbio su konservatyvia mergina. Ji sakė, kad, Andriui Kubiliui pralaimėjus, partija nuvažiuotų žemyn: anot jos, Lietuvos jaunimas yra liberalus ir nebalsuotų už TS-LKD, kai jai vadovautų neliberalas Landsbergis. Tuo tarpu modernusis Kubilius, kurį Liberalų sąjūdžio vadas E.Masiulis sakosi mielai priimsiantis į savo partiją – kitas reikalas.

Toks mąstymas gražiai išskleidžia jaunoje Lietuvoje dažnai pražiūrimą modernių politinių partijų esmę: partija – tai mašina, kurios tikslas yra laimėti rinkimus. Ir taškas, nieko daugiau. Ne pagerinti Lietuvą, ne ginti žmogaus orumą ir teises ar pnš., o laimėti rinkimus. Pažiūros be didesnių skrupulų yra pakeičiamos ar pateikiamos taip, kaip pakužda valdžios troškulys. Tai nebestebina. Du pavyzdžiai:

  1. Gyventojų išsivaikščiojimas iš Lietuvos Kubiliaus valdymo laiku pasiekė tragišką mastą, gresiantį šalies išnykimu:

    Vietoje to, jog ši bėda būtų sprendžiama, TS-LKD vedama koalicija sumanė tai pateikti kaip privalumą, užkurdama „globalios Lietuvos“ ideologiją ir taip bandydama nuprobleminti fizinį Lietuvos nykimą. Kiek primena atvejus išmaniųjų telefonų rinkoje, kai aparatų minusus bandoma pateikti kaip privalumus (features).
  2. Lietuvos lenkų rinkimų akcija pateikė negimusios gyvybės gynimo įstatymą (t.y. siūlymą drausti abortus) tokioje politinėje padėtyje ir tokiu stilumi, kad bent kiek Lietuvos politikoj besigaudančiam žmogui akivaizdu: įstatymas tikrai nebus priimtas. Galėčiau lažintis, kad ir pati LLRA šitą puikiai žino. Greičiausiai, būtent to ir siekiama.
    LLRA sėkmė rinkimuose tiesiogiai priklauso nuo to, kaip smarkiai sukiršinti lenkai ir lietuviai. Dabartinei valdžiai vykdant nuolaidžiavimo lenkų reikalavimams politiką, lemtingai svarbu rasti vietų, kur ji nenusileis. Tada bus galima sėkmingai išlaikyti savo elektoratą. Nes kas gi kitas gins mums, lenkams, svarbius dalykus nuo aštriadančių pagonių lietuvių, a?
    Tai ne negimusios gyvybės apsauga – tai LLRA gaunamų balsų apsauga.

*

Partijoms veikiant kaip valdžios gavimo mašinoms, turime suprasti, ant ko gula atsakomybė už visuomenę: ant visuomeninių organizacijų ir, žinoma, Bažnyčios. Joms nereikia laimėti rinkimų, dėl to nereikia ir keisti savo principų pagal tuo metu vyraujančias užgaidas. Ir nors netgi Bažnyčioje pasitaiko narių, kurie, užuot sekę Kristų, pageidautų, jog Jis sektų juos, dažniausiai tokie išeina ten, kur naudingiau.

O kas lieka? Lieka idealistai, kurie nenusilenkia prieš juodą laiko tironiją. Kurie moka pasakyti „škac, mirtie, škac“, o ne tyliai nulenkti galvą. Kurie moka būti ir veikti nesavanaudiškai.

Lietuvoje politika, politikų galia yra pervertinta. Veikti reikia tau.

*

Spjauki, drauguži, į visa, kas žiba!
Švilpk, iki plikas esi!
Plunksnos užaugs, gal padaigos jau kyba:
Būsi kaip mulkiai visi.

Maironis

-
  
Nuotrauka priklauso [auro]
26 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 9 )

  1. Na, apie emigraciją… Manau, klaidu apie ją kalbėti tik lietuviškame kontekste, reiktų šiek tiek globalesnį kontekstą pasitelkti, tada Kubilius kiek mažiau kaltas atrodytų.

  2. Gerb. Martynai, esat kupinas pykčio, įniršio ir pagiežos, tik stengiatės apsigaubti dorybės skraiste. Tikriausiai Jūsų metų jaunuoliai visada yra kupini entuziazmo ir noro pakeisti pasaulį. Gal norai ir geri, tik apmaudu, kad Kristaus vardą nešantis jaunimas apleido krikščionybę ir pasinėrė į tokį baisų egoizmą. Dievas suteikė Tau šitą gyvenimą ne tam, kad skelbtum karą visam pasauliui ir ne tam, kad mėgintum kitus Tavimi įtikėti per jėgą ir politiką. Jis Tau davė gyvenimą, kad savo pavyzdžiu parodytum, kaip turi gyventi doras žmogus.

    Nesvarbu, iš kur kyla materializmas – Tavo vidaus ar kitų, tačiau mintys persismelkusios materializmu, pasinėrusios į materializmą. Ne skaičiai, o taurumas gydo šitą pasaulį. Ne laimėti mūšiai, o išvengti karai daro šį pasaulį gražesnį. Doros iš baimęs nereikia nei Dievui, nei bažnyčiai, nei jokiam tikram krikščioniui, todėl joks tikras krikščionis nesieks kitų nusverti į savo pusę. Nes mums nereikia skaičių. Mums reikia tikrų, pavyzdinių žmonių, kurie krikščiionybę naudoja ne politiniams tikslams, ne kaip etikete ar drabužiais, kuriais gali pasipuošti, bet kaip gyvenimo tiesa. Tesa, kuri atneša meilę, užuojautą ir norą daryti gerą kitiems.

    O dabar tiek daug arogancijos, egoizmo, neapykantos, nusivylimo, noro būti pripažintam, noro ne teisingai gyventi, bet reikalauti, kad kiti pripažintų Tavo gyvenimo būdą.

    Škac, mirtie, škac… Atgailaukit ir ieškokit. Ir surasit. Per anksti dar Jums kitus vesti, kai patys taip lengvai galios ir dėmesio troškimo suvedžiojamas esat. Su Dievu.

  3. Amantium, kažkaip keista, kad tokius kaltinimus galima daryti spręndžiant vien iš šių autoriaus pasisakymų. Nebent asmeniškai jį pažįsti.
    O dėl kitų dalykų man atrodo į tavo komentara prieš keletą savaičių jau atsakė arkivysk. G. Grušas:

    „Tikrieji taikdariai nėra pacifistai, kurie leidžia visiems daryti, ką nori, bet kariai, kurie narsiai atremia puolimus siekdami apginti ir išsaugoti Tiesą net mirties akivaizdoje“.

    “Nebūtina kariauti. Ir mūsų taikdariai, mūsų kariai Afganistane ten nėra tam, jog visus susodintų į kalėjimus, kad būtų taika, bet padėti atsistoti ant kojų, ir tai reiškia, kad jie patys gali nukentėti, siekdami padėti kitam. Tas pats ir krikščioniui, tas pats ir mums. Mes negalim sakyti, kad nėra tiesos. Jei tiki Dievu, tai turi pripažinti, kad ji yra. Yra Dievas ir tai reiškia, kad kažkokia objektyvi tiesa yra. Jei išpažįsti tą tiesą, turi sugebėti ją apginti.”

  4. nors Martynas ne sykį mane kritikavo, net pranašavo mano liūdną apžvalgininko baigtį, turiu pasakyti, kad jis įžvalgus jaunuolis, o jo mintys – taiklios.

  5. Vienas iš dalykų, su kuriais negaliu susitaikyti, yra anoniminė kritika. Kokią tiesą gali skelbti žmogus, bijantis atskleisti tiesą apie save? Nuomonių susikirtimas ir skirtingos perspektyvos yra natūralus dalykas. Bet kaip galima moralizuoti ir aiškinti kitam, koks jis turėtų būti slepiant savo vardą? Tokie mokytojai man kelia nepasitikėjimą ir pyktį, nes savo elgesiu paneigia, ką sako.

    Antrinu Tomui – įžvalgos ir proto aštrumo Martynui tegalima pavydėti. O visa kita – tam gyvenimas ir duotas, kad išmoktume nugalėti savo garbės troškimą, savo vis išlendantį ego, savo norą valdyti, savo nenorą paklusti Dievui :) Tik reikėtų visokiems moralizuotojams nepamiršt, kad vienas Dievas težino, kaip mums sekas šioje srity.

Leave a Reply to Tomas Viluckas Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *