Svečias
2013-04-25

Praktika ar savanoriška vergovė?

Viešojoje erdvėje dabar itin aktyviai diskutuojama apie studentų pasiruošimą darbo rinkai – esą absolventai neturi reikalingų įgūdžių, ilgai sugaištama, kol jaunuolis pradeda orientuotis įmonės veikloje ir pan. Viena iš siūlomų išeičių kaip jaunimui greičiau tapti konkurencingais – susirasti praktiką ir laisvą laiką praleisti kaupiant profesinę patirtį. Bet…

Studentai dažnai pasidžiaugia, kad sėkminga praktika buvo gera karjeros įmonėje pradžia. Atrodytų, viskas puikiai sudėliota – praktika yra legali veikla įmonėje (iki 6 mėn. su trišale praktikos sutartimi), studentas gauna ne tik patirtį, bet ir kontaktų, mokymo įstaiga gali pasigirti aktyviais studentais bei ryšiais su verslu. O kas iš to įmonėms?

Atsakymai į klausimą gali būti įvairūs:

  • įmonė ieško talentų, į kuriuos beveik neinvestuodama gautų maksimalią naudą ne tik praktikos metu, bet ir po jos, jei praktikantas įsidarbins;
  • įmonė turi visokių smulkių, svarbių, bet atidedamų darbų, kurių atlikimo terminas buvo vakar, ir vienas iš būdų tai išspręsti – pasikviesti praktikantą, kuris neturi tiesioginių pareigų ir gali dirbti skirtingus darbus;
  • įmonė paprasčiausiai ieško darbuotojų už dyką darbams, kurie nesuteikia praktinių įgūdžių (pvz., bylų dėliojimas, vokų spausdinimas, bet koks kitas bukas techninis darbas – teksto skaitmeninimas, mygtukų spaudinėjimas ir pan.)

Pirmasis variantas (jei studentas yra neatrastas talentas, o įmonės ar skyriaus vadovo tikslas nėra vien išnaudoti savo darbuotojus) yra puiki win-win situacija, kai abi pusės laimi bendradarbiaudamos. Studentas įsitvirtina darbo rinkoje, o įmonė gauna ne itin brangiai apmokamą specialistą, kuriantį pridėtinę vertę.

Antras variantas – irgi neblogai studentui: susipažįsti su įmonės veikla, įgiji šiokių tokių praktinių įgūdžių ir įrašą CV, darbo patirties skiltyje. Ko gero, tokių pavyzdžių yra daugiausia – tiek dėl trumpo praktikos laiko, tiek dėl neišvengiamos praktikos pabaigos.

Trečias variantas – puiki lose-win iliustracija: darbai, tenkantys praktikantui, yra abejotinos praktinės vertės (elementariai – nuobodūs). Sutikite – tam, kad padarytum krūvą dokumentų kopijų, nereikia studijuoti socialinius ar tiksliuosius mokslus. Užtat geradariui verslininkui nuo jūsų užsidegimo darbuotis už dyką norisi ploti rankomis – nemokamas darbuotojas! Atsidūrę pas tokį darbdavį nesistebėkite, kad jus pasodins į nuolatinę praktikantų darbo vietą – ne viena įmonė, su kuria įrašo autoriui yra tekę susidurti, tokią vietą turi nuolat (t. y. daugiausiai kas pusę metų) besikeičiantiems praktikantams. Dar pridėkime norą, kad praktikantas kuo ilgiau būtų biure, truputį padirbėtų savaitgaliais ar pasiliktų po darbo, ir gausime tikrą, teisėtą vergovę, kurią pasirinkote pats.

Darbo patirtis (dažniausiai įgijama tik per praktiką) yra didelis pliusas po studijų ieškantis nuolatinio darbo, tačiau kaip rasti įmonę, kurios patrauklus kvietimas padirbėti už dyką iš tikrųjų būtų kvietimas gauti praktinių žinių, o ne pavergauti keletą mėnesių dirbant trečiarūšius darbus?

  1. Ieškokite įmonių, turinčių praktikos programą. Tokių įmonių tikrai yra, ir, dažniausiai, praktiką jose atlikti nori daug žmonių. Prasmingai praleisite laiką mokydamiesi ir stebėdami, asistuodami, savarankiškai atlikdami užduotis.
  2. Jei per susitikimą su įmonės atstovu dėl praktikos jis negali tiksliai apibrėžti jūsų būsimos veiklos – beveik galite neabejoti, kad dirbsite atsitiktinius, atidėtus darbus. Keista, bet kartais susiradę praktikantą, įmonės darbuotojai nežino, kur jį padėti ir kokius darbus jam duoti.
  3. Stebėkite vergų ieškotojų skelbimus internete ir tokių įmonių venkite net ieškodami nuolatinio darbo. Internetinis folkloras, kad apie žmogų reikia spręsti iš jo elgesio su padavėju kavinėje, galioja ir šioje situacijoje.
  4. Būkite konkretūs. Jei tikitės po praktikos įsidarbinti – dar pokalbyje paklauskite, ar praktikos skelbime nurodyta galimybė pasilikti įmonėje nebuvo vien kabliukas.
  5. Drąsiai nurodykite, kiek laiko galite skirti praktikai per dieną/savaitę – prisiminkite, kad tai nėra darbas, kuriame turėtumėte sėdėti nuo 8.00 iki 17.00 ir būti darbuotoju be darbo sutarties, atlygio ir socialinių garantijų.
  6. Ieškokite atsiliepimų – praktiką jums rūpimoje įmonėje atlikę žmonės galės suteikti daugiau informacijos, nei kvietimas atlikti praktiką ir, galbūt, pasidalins patirtimi.

Šie patarimai gali skambėti kaip neatsakingas savo teisių reikalavimas ir per didelis savęs išaukštinimas, tačiau tekstas buvo rašomas turint omeny, kad praktikos ieškantis studentas siekia kuo greičiau tapti specialistu ir tam skiria savo laiką bei pastangas, neretai – ir savo pinigus. Vis dėlto, kol bus norinčių atlikti bet kokią praktiką bet kurioje įmonėje, tol bus ir darbdavių, kuriems trūksta papraščiausios pagarbos praktikantams.

Kartais bloga patirtis irgi yra gera patirtis. Bet praktikai pas darbdavį-išnaudotoją sugaištą laiką geriau skirti studijoms ar mažiau kvalifikuotam, bet apmokamam darbui.

-
Nuotrauka paimta iš  [auro] (CC autorinės teisės)
7 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 2 )

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *