Komentarai ( 7 )

1. Svarbiausia taisyklė, mano galva, turėti mintyje, kam sakai kritiką. Vieni žmonės ją priima lengviau, kiti – sunkiau :)

   Reply

2. Gal ne visai į temą, bet kaip tik šiandien su draugais kalbėjau, kaip švietimo įstaigose skirtingai išsakoma kritika. Prancūzijoje net nereikia tikėtis pagiriamojo žodžio iš dėstytojo. Geri darbai susilaukia tiek pat kritikos, kiek ir prastesni – juk tobulėjama tik suvokus savo ribotumą. Tuo tarpu Amerikoje visa kritika išsakoma per pagyrimus ir – būtinai – entuziazmą. Juk tobulėjama pasitikint savimi, įtikint, jog esi puiki ir protinga. Man pačiai patinka prancūziškas metodas, šalto oro gūsis, nepaliekantis iliuzijų ir todėl labai pritariu pirmajam punktui :)

   Reply

3. Sveikutė, tikrai giliai išanalizavai problemą. Perskaitęs , kiekvienas pagalvos apie save ir ras ką prisitaikyti. Man , kaip ir Marijai, labiausiai patinka pirmas būdas išsakyti tai ką manai. Aišku , kai kurie gali užsigauti, bet tai jų problema, nes ne visi vaistai gardūs. Labai sveika pamatyti savo problemas iš šalies , ir protingas perspėjimas -tai vaistas tobulėti. Štai aš pergalvojau savo elgesį (Tomo vietoje ) ir pajutau, kad dažnai pertraukiu pašnekovą su savo pašnekėsio temos interpretavimu. Oi, kodėl niekas manęs neperspėjo, kol dar tai bebuvo “chroniška”.

   Reply

4. Mąsčiau apie tai, kas parašyta ir staiga tikrai netikėtas klausimas man apsireiškė: jei, sakykim, kito poelgis yra blogas, o ne pats žmogus, tai tuomet, kai jis daro ką nors gera, aš irgi turėčiau sakyti, pavyzdžiui: “Tavo elgesys toks geras”, o ne “Tu geras žmogus.” Kitaip tariant, jei elgesys blogas, o ne žmogus, tai turėtų galioti ir: elgesys geras, o ne žmogus. Bet tada gaunasi, kad žmogus negali būti nei geras, nei blogas, o tai jau labai įdomi išvada.

   Reply

5. Bet žmogus visada gali būti puikus, ir tu, Santa, tai visada išnaudoji.
   O šiaip, „Dievas matė, kad tai buvo gera”.

   Reply

6. Santa, tavo versijai apie tai, kodėl negalima žmogaus vadinti geru, manau, pritartų ir Mk 10, 18: „Jėzus tarė: „Kam vadini mane geru? Niekas nėra geras, tik vienas Dievas.“
   Tačiau, kalbant apie žmogaus vadinimą blogu už jo veiksmus, galime interpretuoti Mk 7, 14-23 kaip eilutes, suteikiančias pagrindą tokiam vadinimui:
   „Ir vėl sušaukęs minią, Jėzus kalbėjo: „Paklausykite manęs visi ir supraskite: nėra nieko, kas, iš lauko įėjęs į žmogų, galėtų jį sutepti. Žmogų sutepa vien tai, kas iš žmogaus išeina“.
   Kai sugrįžo nuo minios į namus, jo mokiniai ėmė klausinėti apie palyginimą. Jis sako: „Nejaugi ir jūs esate be nuovokos? Argi neaišku jums, kad visa, kas ateina į žmogų iš lauko, negali jo suteršti, nes nepatenka į jo širdį, bet į vidurius ir išeina laukan?“ (Taip jis paskelbia visus valgius esant švarius.) Jis dar pasakė: „Žmogų suteršia vien tai, kas iš jo išeina. Iš vidaus, iš žmonių širdies, išeina pikti sumanymai, paleistuvystės, vagystės, žmogžudystės, svetimavimai, godumas, suktybės, klasta, begėdystės, pavydas, šmeižtai, puikybė, neišmanymas. Visos tos blogybės išeina iš vidaus ir suteršia žmogų“

   Reply

7. Man yra sunku taip daryti, kaip Rugilė daro. Aš pirmiausia žiūriu iš medicininės pusės – reikia duoti pavalgyti. Saldainis suteikia gliukozės kūnui, o jos nebuvimas stresinėje situacijoje (kai būni kritikuojamas) skatina didesnį išsiskyrimą visokių hormonų atsakingų už kovos, bėgimo, gynybos, prastai priimamos kritikos mechanizmus. Pvz.: moteriškė padarė nedidukę avariją ir nori pasakyti vyrui. Jis grįžta pavargęs po darbo namo, o ten jo mėgstamiausias antienos kepsnys ir svarainių gėrimo taurė šalia. Prisivalgo, atsisėda krėslan ir klausia, už ką čia taip poniškai, o žmona prisipažįsta, ką padariusi. Vyrui pilvas pilnas, akys merkiasi ir išgirdęs jis sako “ai pažiūrėsiu vakare”. O pranešti tokią žinią iki pietų yra fiziologiškai nulemta nepasisekimui ir didesniam konfliktui. Taip pat saldainio davimas jau pats iš savęs yra gestas, po kurio jau nebegali pykti ant žmogaus.
   Žinoma pasitaiko situacijų, kur neturi saldainio, o gal tai jau ne avarijėlė, o greitkelio katastrofa iš Kobra11, tai tokiu būdu prireikia kūrybos. Jei nori nori žmogui pasakyti kritiką, ypač pageidavimą, reikia sakyti iš teigiamos pusės. “O Tomai, puikų prikolą suskėlei! Tik kai dirbam, tai nėr kada normaliai pasijuokt. Susiimam, baigiam šitą darbą greičiau ir einam kavos, o ten..”. Tik su kobra11 daugiau kūrybos reik.
   Taip reaguoti gal kiek paprasčiau, parodo, kodėl verta elgtis kitaip. Rugilė pasitelkia psichologijos mokslą ir lenda giliai, kad įsivardintų problemą, spręstų ją. Norėčiau ir aš taip mokėt. :)

   Reply