Martynas Pilkis
2012-12-10

Religinių Europos konfliktų atspindžiai – marginant eurus

Kol kas geometrinėmis architektūrinėmis formomis puošti eurų banknotai nuo 2013 metų įgys naują – pagonišką – veidą. Jau numatyta, kad dabartinį, esą neutralumo siekusį marginimą pakeis senovės graikų deivės Europos atvaizdai.

Graikiškoje mitologijoje Dzeusas buvo įsimylėjęs Europą taip labai, kad pasivertęs į baltą jautį pagrobė ją ir prievarta nusitempęs į Kretą apipylė dovanom ir padarė salos karaliene.

Deivės Europos mito iškėlimas, matyt, taps gera proga toliau vystytį feministinį „moterų teisių“ diskursą Europos sąjungoje.

***

Tuo tarpu slovakai 2013 m. buvo numatę išleisti 2€ monetą su šventųjų Kirilo ir Metodijaus atvaizdais monetos pusėje, kurią kiekviena eurą turinti šalis gali marginti pagal savo pasirinkimą.

Moneta išleista bus, tačiau su Europos Komisijos cenzūra – ši uždraudė virš šventųjų galvų vaizduoti šventumo simbolį – aureoles, o ant jų rūbų – kryžių.

Nacionalinio banko atstovė Petra Pauerova Slovakijos dienraščiui „Pravda” pareiškė, kad „Europos Komisija, pritardama ’kai kurių ES valstybių-narių prašymui’, nurodė pašalinti šiuos atributus.” Kadangi monetos bus vartojamos visose euro regiono šalyse, projektas turi paisyti „religinio neutralumo” principo, paaiškino Pauerova.

Europos Komisijai nepatiko šventųjų nimbai ant slovakų euro monetos“, patriotai.lt

Dvigubą kryžių, kuris yra Slovakijos simbolis,pasilikti leidžiama. Kol kas?

***

Pernai rudenį vaikštinėjome Danijos parlamente Kopenhagoje. Itin dalios pagrindinės salės lubas puošia didžiuliai trijų pagonių dievų atvaizdai. Kartu vaikštinėjusios danės klausiau, ar tai jiems neprimena religinio neutralumo principo pažeidimo. Aiškiai atsakyti negalėjo.

***

Savarankiška pinigų politika? Bent jau tarpukariu Lietuvai, atrodo, sekėsi visai gerai.

– Kaip Lietuva savo pinigų reforma [įvedant lito valiutą 1922 m.], jų stabilizavimo požiūriu atrodė Europos kontekste?

– Neįtikimai gerai. Nors Lietuva savus pinigus įsivedė vėliau nei Lenkija, porą mėnesių atsilikdama nuo Latvijos, ji pirmiau už daugelį valstybių stabilizavo pinigus.  [..]

Būtina turėti mintyje tai, kad naujai susikūrusios Latvijos ir Lietuvos valstybės sugebėjo stabilizuoti pinigus be užsienio finansinės pagalbos, kai daugelis kitų šalių (Austrija, Belgija, Lenkija [..]) – tik gavusios dideles Tautų Sąjungos ar privačių bankų paskolas. Tautų Sąjunga padiktavo joms griežtus reikalavimus, atsiuntė savo komisarus finansų ir pinigų politikai prižiūrėti. Taigi valstybės skolininkės turėjo atsisakyti dalies suvereniteto.

Tuometė Lietuvos banko vadovybė atsisakė Anglijos ir Vokietijos pasiūlymų atsiųsti savo konsultantus. V.Jurgučiui ir jo komandai tautinė savigarba neleido naudotis užsieniečių paslaugomis. Argi neturėtume didžiuotis anos Lietuvos sėkme?!

Litui kelią nutiesė ryžtas ir išmintis“, lzinios.lt

Beje, „lito tėvu“ vadinamas Vladas Jurgutis buvo ateitininkas.

***

O ar yra kryžius ant lietuviškų monetų? Yra! Išsitrauk piniginę ir apžiūrėk 5 centų monetą…

-
Nuotrauka su jaučiu priklauso  cliff1066™, su pinigais – Images_of_Money
14 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 8 )

  1. Vis prisimenu Maceinos įžvalgą, kad laicizmas tik dangstosi neutralumu, o iš tiesų teigia save. Labai įdomu, kad taip atkakliai bandoma išbraukti krikščionišką istoriją, o pagonybė laikoma neutraliu dalyku. Matyt, tai susiję su tuo, kad pagonybės kaip religijos niekas nuosekliai nebepraktikuoja ir Dzeusui nebeaukoja.

  2. Mano manymu, viskas kas susiję su pinigais ir su pačia valstybe yra antikrikščioniška. Nors tikriausiai kai kas norėtų, kad ir ant pinigų būtų vaizduojami bažnyčios valdžios simboliai, kurie deja neturi nieko bendro su Dievo Žodžiu.

    Krikščionybė (kurios esmė yra Evangelija), mano manymu, pasibaigia ten kur prasideda valstybė, ir valstybė neišvengiamai turėtų pasibaigti ten kur prasideda Krikščionybė.

    Betkokia valstybė, netgi deklaruojanti, jog ji yra krikščioniška, yra antikrikščioniška. Valstybės tikslas yra kuo didesnė galia šiame pasaulyje ir visai nesvarbu kokiu būdu ir kokia kaina ta galia bus pasiekta. Geriausias pavyzdys yra JAV, ten viskas daroma Dievo vardu, netgi doleris perspėja IN GOD WE TRUST, na ir žinoma visi karai ten prasideda ir baigiasi žodžiais GOD ON OUR SIDE.

    Šiandien bažnyčios europos valstybėse ir taip yra apstu. Ir nėra ko pykti ir erzintis, kad žmonės nusivylę bažnyčia, bažnyčios šventu melu. Kaip galima nenusivilti bažnyčia, kai ji vienu metu siūlo nugalėti blogį gerumu ir čia pat laimina karius paklusniai žudyti vardan tiesos, vardan Dievo karalystės.

    Kada bažnyčia pradės mąstyti ir gyventi pagal Evangeliją, ji savaime sugers į save valstybę, bet tokios Bažnyčios niekada nebuvo ir nebus.

  3. Pastaruoju metu pasipylė įdomūs faktai: Kalėdų eglės Briuselyje statyti nebegalima, nes įžeidžia musulmonų jausmus, Švedijoje per mokyklinius advento renginius pageidaujama apsieiti be religinio turinio. Dabar, pasirodo, ir ant pinigų šventieji negali turėti nimbų (kaip supratau, geriausiai, išvis apsieiti be šventųjų). Europa bėga nuo religijos, tik įdomu, kodėl? Kas skatina šitaip elgtis?

  4. Žiauriai sudėtingas klausimas, Giedre.
    Gal prisiminčiau Piero Manano (Pierre Manent) teiginį, jog modernus pasaulis plėtoja žmogaus teisių diskursą (kaip alternatyvą religijai) todėl, jog bijo kalbėti apie žmogaus prigimtį.

  5. Klausyk, varvekli (kitaip žinomas kaip p., nekatalikiškas katalikas ir t.t.), galbūt norėtum susigalvoti vieną anoniminį vardą, kuriuo komentuotum? Tada ir šlamšto rėtis tavęs negaudytų, o ir skaitytojai galėtų susiprasti, kad tavos krypties komentarus rašo 1, o ne 10 žmonių.

  6. Labai įdomi susijusi istorija pačiame Vilniuje.

    2013 balandis: Artūras Zuokas paskelbia, kad Katedros aikštė nepriklauso Katedrai, ir miestiečiai galės ten rengti savo renginius be suderinimo su Katedros valdytojais.

    http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/kataliku-baznycia-prarado-teises-i-vilniaus-katedros-aikste.htm

    2013 gegužė: Artūras Zuokas atiduoda Lukiškių aikštę pagonybės kultivavimui.

    http://alkas.lt/2013/05/02/vilniaus-centre-sudygs-vasariniu-rugiu-laukas-jore/

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *