Linas Braukyla
2014-04-08

Tie, kurie degioja žvakeles

Iš facebook:

— Kodėl bandoma versti moteris gimdyti ir prisiimti atsakomybę net jei moteris to daryti nenori, būtent draudžiant žmonijos atrastą saugų (nemirtiną) būdą tai kontroliuoti?

— Nemirtiną būdą kontroliuoti gyvybę.

 

 

Pirmiausia, tie žmonės mano, kad valstybė yra būdas kurti gėrį, o ne apsaugoti žmones vieną nuo kito (savaime suprantama, jie tiki, kad yra savaime gerų dalykų, tokių kaip gyvybė).
Teisėtumas yra susijęs su teisingumu ir, jų nuomone, antrojo susiaurinimas iki pirmojo nėra žmogiškas (čia jie galėtų papasakoti apie Vokietijoje tuo metu visiškai teisėtą Genocidą ir apie tai, kad moralės atjungimas nuo politikos ir žmogiškų reikalų priveda prie absurdo arba katastrofos).
Tada jie supranta, kad įstatymas yra susijęs ir su normomis (ir jas formuoja). Todėl draudimas nėra vaistas savaime, bet yra būtina normos formavimo dalis.
Tie žmonės mano, kad galima lyginti gyvenimo kokybę, tačiau negalima lyginti gyvybių kokybių. Bandymas spręsti, kam verta gyventi, o kam ne, visada yra paremtas tik stipresniojo teise, bet ne teisingumu. O žmogaus vystymasis jų akyse yra nuoseklus nuo pat pradėjimo akimirkos.
Todėl pasirinkimas jų akyse yra pasirinkimas turėti lytinių santykių, o ne pasirinkimas atšaukti jau pradėtą best online casino gyvybę.
Tie žmonės nemato priešpriešos tarp moters ir vaiko interesų. Veikiau priešingai: supriešinimas kyla iš visuomenės. Jie nori ne kėsintis į moters kūną, o sutvarkyti visuomenę pagal žmogaus prigimtį; grąžinti į gyvenimą vyro atsakomybę už vaiką, sujungti meilės išraišką su gyvybės kūrimu ir sutaikyti motiną su vaiku.
Tačiau jie supranta, kad kalbėti apie žmones, kurių niekas nematė, yra sudėtinga, todėl jie imasi kitų argumentų: abortų žalos moters sveikatai (labiausia — psichologinei) ar (ką daro mažiau supratingi pašnekovai) demografinių spekuliacijų. Ir tai nėra stipriausioji jų pusė, tačiau, kaip jau parodžiau, tai nėra pagrindas.
Dėl viso to jie imasi to, ko imasi.
Jie gerbia žmones, todėl bando kalbėti kiek pagarbesniu tonu.
Ir, beje, tiems žmonėms abortų klausimas nėra kažkas, ką jie veikia laisvalaikiu valgydami popkornus. Tai gyvybės ir mirties klausimas.

Tada supratau šiek tiek daugiau apie facebook ir mūsų paskirtį ten.

Fotografijos šaltinis- http://www.catholicireland.net/

18 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 9 )

  1. Norisi cituoti įžvalgųjį popiežių Pranciškų:

    “Kaip išreiškiu savo „artimumą“ kitam žmogui naudodamas šiuolaikines komunikavimo priemones ir toje naujoje aplinkoje, kurią sukūrė skaitmeninė komunikacija? Ieškoti atsakymo į šį klausimą padeda Kristaus palygimas apie Gerąjį samarietį. Tai palygimas apie komunikuotoją. Kas komunikuoja, tas tampa artimas kitam žmogui. Komunikuoti, reiškia suvokti, kad visi esame žmonės, Dievo vaikai. Tačiau jei komunikaciją suvokiame tik kaip vartojimo skatinimą, tik kaip manipuliavimo žmonėmis priemonę, tuomet ji yra ne kas kita kaip tas smurtas, kurio buvo ištiktas palygimo keleivis. Plėšikai jį primušė ir paliko leisgyvį pakelėje, o pro šalį ėjusiems kunigui ir levitui šis žmogus buvo ne artimas, bet svetimas, kurio reikia vengti. Krikščioniškasis liudijimas komunikacijos pasaulyje tai ne bombardavimas religinio turinio žiniomis, bet troškimas aukotis, kantriai atsakyti į žmonių klausimus ir abejones, iškylančias ieškant tiesos ir gyvenimo prasmės. Čia gali mums padėti Gerojo samariečio ikona. Jis tvarsto sužeisto žmogaus žaizdas, užpila ant jų aliejaus ir vyno. Mūsų komunikacija tebūnie skausmą mažinantis kvapnus aliejus ir džiuginantis vynas.”

  2. Labai gera citata.
    Tiesa, yra viena rimta problema: neatrodo, kad internetinėje erdvėje kas nors dar klausia ar abejoja. Tai veikiau savo nuostatos metimas į besisukantį malūną ir mėgavimasis kibirkščiavimu. Net ir diskusija, iš kurios ši ištrauka, buvo tokia pati.
    Imu galvoti, kad šiuolaikinės komunikavimo priemonės pernelyg seklios, kad pakankamai giliai būtų pasodinta tiesos sėkla.

  3. Galima arbatiniu šaukšteliu vadinti ir žmogų. Tačiau man keista, kad taip pakreipei diskusiją.
    Tiesai priimti reikia nusiteikimo (nebent Tiesa apsireiškia, bet mes, žmonės, taip nemokame). Todėl vienos ar kitos terpės netinkamos jai perduoti ne dėl kalbančiojo ydų, bet dėl klausančiojo nusiteikimo tam tikroje terpėje. Absurdiškai sunku išleistuvių metu priversti klasės draugus susimąstyti apie būtį.

  4. Apie nusiteikimą ir kalbu :) Bet žmogus net socialiniuose tinkluose yra rezervuaras. O nusiteikimas net ir realiai bendraujant gali apibriboti jo norą pažinti tiesą iki šaukštelio porcijų.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *