Martynas Pilkis
2011-10-10

Lietuviai, vagystės ir išvarginanti valios jėga

Policininkas ant dviračio Danijoje (Vikipedijos nuotrauka)

– Niekada gyvenime dviračio čia nepirkčiau, – sako man vienas emigrantas lietuvis, kai paklausiau, kur Kopenhagoje galima pigiai nusipirkt dviratį.

Jis tęsia:

– Supranti, čia yra tokia ekosistema… Tu pavogi, tada iš tavęs pavogia, tada vėl tu pavogi.

Danai sako, jog dviračiai Kopenhagoj sulaukė milžiniško populiarumo [1. Kopenhagoje į darbą ar mokslus dviračiu vyksta 36% gyventojų, 70% jų tai daro net kai sninga, miestų pritaikymas dviračiams dabar vadinamas „kopenhagenizacija“, o Danijos sostinės valdžia susiduria su tokiom problemom kaip dviračių transporto kamščiai. Puikus CNN reportažas apie tai, ir Vikipedijos straipsnis.], nes čia tam puikiai pritaikyta infrastruktūra, tinkamas reljefas. Tai svarbu, žinoma. Bet dar svarbiau yra tai, ko lengvai neužčiuopsi – žmonių požiūris į vagystę.

***

Su kitu lietuviu, mainų studentu Danijoj, šnekam apie Lietuvą ir vagystes joje. Jis sako, kad Lietuvoje visi sukčiauja ir vagia. Jis taip pat. Sako tai be jokio apgailestavimo, visiškai ramiu tonu. Jam tai nėra keistina padėtis. Jam tai padėtis, prie kurios reikia prisitaikyti.

– Tu studijuoji potiliką, jūs ten daug šnekat, galit galvot, kaip pakeist sistemą. Aš tik žiūriu, kaip man geriau, – užbaigia.

Aišku, to, kas jiems geriau, žiūrėjo ir papuošimo balionus Kaune per valandą išvogę piliečiai. Jie tik paprasti žmonės, kurie nenori galvoti, kaip pagerint sistemą [2. Tai labai įdomus poveikis, kurį tikėtinai padarė vis ryškėjanti specializacija – tikimasi, kad Lietuvoje atsiras kažkokie profesionalūs piliečiai, kurie sutvarkys šalies problemas (tai daryti bus jų profesija), kol patys lietuviai tyliai ramiai dirbs savo darbus. Lietuva nebėra kažkas, už kieno likimą atsakingi visi lietuviai]. Tačiau koks veidmainiškas tuomet atrodo valdžios keiksnojimas, sklindantis iš jų lūpų. Daugeliu atveju tokia kritika tėra pykčio išliejimo veiksmas, kuriuo paslepiama savigaila, jog negali būti valdžios vietoje ir vogti jų mastais.

***

Technika pastaraisias šimtmečiais patobulėjo neįtikėtinai, bet žmogus, rodos, nesikeičia visai. Skaitai tekstą apie teisingumą, kuris parašytas prieš ~2400 metų, o viskas tebetinka ir šiandienai!

SOKRATAS: Ar kad jokia proga, manom, nedera mums savo noru neteisingai elgtis, ar kad vienu žygiu galime neteisūs būti, o kitu jau ne? Ar kad neteisingai elgtis visuomet yra ir negerai ir negražu, kaip ne sykį ir pirma su tuo sutikdavom abu? [..] ar pritaria tam minios ar nepritaria, sunkesnės ar lengvesnės nebuities, kaip šita, mums pritirti tektų, – neteisingas elgesys vistiek piktan išeina. Ir pridaro gėdos tam, kurs neteisingai elgiasi? Sutinkame su tuo ar ne?
KRITONAS: Sutinkame.
SOKRATAS: Taigi, niekuomet nereikia neteisingai elgtis.
KRITONAS: Žinoma, kad ne.
SOKRATAS: Vadinasi, nei tas, kam neteisybę daroma, atsimokėti neteisybe, kaip minia galvoja, neprivalo, nes iš viso nevalia juk elgtis neteisingai.
KRITONAS: Aišku: nevalia.
[…]
SOKRATAS: Vadinasi, nereikia nei piktuoju atsiteisti, nei piktai daryti nei vienam žmogui, jei dargi tektų kažinko iš jų kentėti. Ir žiūrėk, Kritonai, kad sutikdamas su tuo, prieš savo nuomonę tu nesutiktum, nes žinau, jog tik nedaugelis taip mano ir manys. Kai vienas mąsto taip, o kitas ne, tai santarvės tarp jų bendros nėra; tad jie, priešingai, nebeišvengiamai kits kitą niekina, matydami, katrie kaip ryžtasi.


Platonas „Kritonas“ (vertė A. Smetona)

***

Ar rūpi dviems cituotiems lietuviams vagims  elgtis teisingai? Ne. Kodėl?

CNN neseniai rodė įdomų reportažą, kuriame pasakojama apie mokslinius įrodymus, jog valingas elgesys ir savarankiškas sprendimų darymas išvargina žmogų tiesiogine prasme. Daug lengvaiu vykdyti svetimus nurodymus, vadovautis instinktais ar daryt „kaip visi“. O valios atsispirti nesąžiningumui, kai aplinkui jis tiesiog tarpsta, reikia turėti nemažai

Demonstruosi tokią valią – pavargsi. Turbūt neatrodysi taip blizgančiai, kaip žurnalinis „elitas“. Bet būsi laimingas žinodamas, kad esi vertas to, ką turi [3. Galų gale, yra įrodymų, kad save gebantys valdyti žmonės turi ir galimybių pasiekti daugiau.], kad moki skirti teisingą veiksmą nuo (dažnai užslėpto) pataikavimo sau. ♦

***

2 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 2 )

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *