Emilija Pundziūtė Gallois
2015-05-10

Laiškai iš atostogų // Vienas karas – dvi pamokos

World-War-Two-Intro

Šiemet kaip niekad anksčiau pasijus, kad Antrojo pasaulinio karo pabaigą Europa ir Rusija švenčia skirtingomis dienomis : pirmoji – gegužės 8-ąją, antroji – gegužės 9-ąją. Šį kartą net ir švenčiama atskirai, nors karas laimėtas „kartu“ (kabutės čia tam, kad prisimintumėm, jog kai kam karo pabaiga toli gražu nereiškė džiaugsmingos pergalės).

Ko gero, toks šio istorinio įvykio paminėjimas bus pats nuoširdžiausias. Nes skiriasi anaiptol ne tik datos, bet ir pamokos, išmoktos iš šio siaubingo konflikto. Europa iš karo griuvėsių kilo su šnibždesiu lūpose ir troškimu širdyje: „Daugiau šitaip – niekada“. Politikai, inteligentija, visuomenės veikėjai ieškojo būdų, kaip sukurti taikią ir ramią ateitį savo vaikams. Praėjus penkeriems metams po karo pabaigos, gegužės 9-ąją (ar ne simboliška?) Robertas Šumanas ir Konradas Adenaueris, dviejų nuo seno priešiškų valstybių atstovai, paspaudė vienas kitam ranką, bendram valdymui pavesdami iki šiol karo mašinas sukusias anglies ir plieno pramonės šakas.

Tai buvo žingsnis tolygus šuoliui tamsoje: kas gi galėjo užtikrinti, kad vienos pusės atvirumu nepasinaudos kita? Bet šis šuolis buvo vertas pastangų. Štai jau septyniasdešimt metų kaip Europa (ta, kuri nuo pat 1945-ųjų buvo laisva rinktis taiką) nematė karo. Šiandien, net jei ir subyrėtų toji daugelio nebemylima Europos Sąjunga, niekas neįsivaizduoja, kad tarp dabartinių šalių narių galėtų kilti karinis konfliktas. Panašiai Europa neįsivaizduoja savęs kariaujant ir su kitais, išorės priešais. Tarsi suglumę Ukrainos konflikto kontekste Europos valstybių vadovai nesiliauja kartoję: „karinė konfrontacija tiesiog nėra viena iš alternatyvų: sprendimas turi būti atrastas tik diplomatinėmis priemonėmis.“

Tuo tarpu kitoje geležinės uždangos pusėje, vaikai buvo mokomi karo dainų. Žygiavimas vietoje pagal dainelę „Ėjo grybų rinkt Marytė“ spaliukams buvo įprastas būdas „pajudėti“ ir padaryti pertraukėlę pamokų metu. Išdidūs ir pasitempę pionieriai su automatais rankose saugojo amžinąją ugnį. Net animaciniuose filmukuose berniukai žaisdavo su šautuvais ir vėliavėlėmis. Sovietų, lygiai kaip ir šių dienų Rusijos, propagandistai labai gerai suprato, kad pergalė – bene vienintelis mitas, galintis suvienyti proletariato diktatūros demoralizuotą visuomenę. Religiją uždraudusioje šalyje Pergalės diena puikiausiai atstodavo Kalėdas: namuose būdavo valgomas tortas, susirinkdavo šeima, pažiūrėdavo televiziją, visi sudalyvaudavo šventiniame parade, gniauždami saujose raudonus gvazdikus arba balionus. Vaikai klausydavosi istorijų apie Didžiojo tėvynės karo didvyrius –šventuosius.

Žiūrint iš lietuviškos perspektyvos sunkoka tuo patikėti, bet Putinas labai gerai pažįsta savo tautą: jis žino, kad Maskvoje gyvenantis rusas vestuvių proga eis fotografuotis ne kur nors gamtoje, prie upės vingių, bet prie Kremliaus sienos, karo didvyriams degančios amžinosios ugnies fone. Todėl Didžiojo tėvynės karo mitas nemiršta. Anaiptol, jis yra stiprinamas. O šiemet buvo išleista ir dozė pasakojimų apie „tokią artimą ir tokią savą“ didžiojo vado šeimą: kaip jo tėvas NKVD diversantų būryje buvo estų išduotas ir grįžo sužeistas. Čia karas kelia ne siaubą ir pasidygėjimą, kaip Europoje, o pasididžiavimo ir šlovės jausmą. Čia galima ir ilgėliau nuolankiai pagyventi „ant duonos ir druskos“, kad tik galėtumėm pasigaminti savo pačių tankus! Čia karas – šventas dalykas. Todėl daugybė rusų šiemet patikės, kad „europiečiai gegužės 9-ąją neatvyko į Maskvą, nes negerbia mūsų herojų“. O toliau – neduokdie

Prie šių dviejų pamokų galbūt reikėtų pridėti ir trečiąją: lietuvišką, latvišką, estišką, lenkišką, čekišką… Tik nesu tikra, ar ji pakankamai aiški mūsų galvose. Viena iš mūsų išmoktų pamokų, kurią garsiai sau ištarėme 1990-aisiais, buvo ta, kad gera būti ten, kur nekariaujama. Bet juk buvo daugybė, kuriems Antrasis pasaulinis baigėsi per anksti…

Nuotrauka priklauso www.queensroyalsurreys.org.uk
15 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *