Vita Kuodytė
2011-12-12

Išmanus gyvenimas

Esame XXI a. Dostojevskio romano herojai. Apie mus pasakojama istorija susideda iš kasdienio daugialypiškumo ir priklausomybės ne tik nuo žmogiškųjų aistrų bet ir nuo Išmaniųjų.

Išmanieji yra ne žmonės, kupini suklydimų ir emocijų, bet ne mažiau klystantys ir sukeliantys emocijas žmonių kūriniai, kuriuos vadiname susipynusiomis medijomis, naujosiomis technologijomis ar vartais į virtualią tapatybę. Rytais praplėšiamos akys esti paraudę po ilgos vakarykštės meditacijos prieš monitorių. Laukiame atosmazgos, vildamiesi, kad poilsio dienos ar kita veikla išgelbės. Galbūt priimame drąstiškus sprendimus nesinaudoti vienomis ar kitomis funkcijomis tam tikru laikotarpiu. Bet iš tiesų  esame pasimetę ir manome, kad kalti per dideli darbų krūviai ir naujas išmanus gyvenimas, kurį kuriame anapus monitoriaus. Kartais jis neturi nieko išmanaus – kelios naujos reklamos peržiūros, iš draugų atkeliavę internetiniai virusiniu būdu plintantys dariniai (angl. memes) ar pasidalintos naujos kelionių nuotraukos. Visgi daugeliu atveju jis vertas vadintis išmanuoju – kompiliuojamos mintys ir idėjos, neatitrūkstama nuo naujausių visuomenę aplankiusių žinių. Čia persikelia intelektualioji minties erdvė – diskutuojama, kuriami intelektiniai produktai, atsiveria nauja erdvė kūrybai ir… gyvenimui, kuris neišnyksta trapiam kūnui palikus žemiškąją būtį. Čia prasideda ir studijos (neretai ir baigiasi, nors norisi tikėtis, kad pirminių šaltinių ieškoma ne tik virtualiuose archyvuose ir bibliotekose), ir gyvenimo procesas. Viskas tampa paliečiama ekrane. Popieriuje užraštytos klasikų knygos tykiai nugulę ant stalo neturi liečiamo ekrano. Popierius plonas, pageltęs ir šiugždantis, stipriau patempsi ir suplyš. Bet jis buvo tas, kuriam rašė klasikai.

Galbūt verta užvertus išmanųjį atsiversti popierinius prof. Stasio Šalkauskio raštus šiandieniniam dostojevskiškam žmogui? ♦

-
Nuotrauka priklauso kern.justin
4 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 3 )

  1. „Visgi daugeliu atveju jis vertas vadintis išmanuoju – kompiliuojamos mintys ir idėjos, neatitrūkstama nuo naujausių visuomenę aplankiusių žinių.“ Na, man panašu, kad skaičius žmonių, kurie užsiiminėdavo išmanumu iki interneto, nepadidėjo. O būtų gerai.
    Geras pastebėjimas su studijų šaltiniais. Kažkur dar esu skaitęs, kad kai kur daros nebemading cituot šaltinį, jei jis parašytas prieš > nei 5 metus.
    O klasikai, galvoju, vis tiek rašė žmogui :) Ant popieriaus. O gal net ne žmogui, bet rašė, nes tiesiog negalėjo nerašyti.

  2. Prisimenu, kai su studentais gyvenom brolių joanitų vienuolyne, tai broliai irgi iš mūsų pasijuokdavo, kad vakarais daugiau laiko praleidžiam “adoruodami” prie kompiuterių ekranų, nei adoracijos koplytėlėj :) Bet darbas, su tinkama intencija, irgi yra malda.

    Skaityti Šalkauskį ir kitus pasaulėžiūrinius autorius tiesiog būtina, antraip nunyksta vertybinis stuburas, darosi sunku orientuotis milžiniškame idėjų ir pseudoidėjų sraute.

    Kalbant apie išmanumo keliamus iššūkius, matau vienintelę galimybę į juos tinkamai atsakyti, neatmetant pačių technologijų. Stebėti save, kad netaptume informacijos alkoholikais, per daug nešvaistytume laiko internete. O jei kyla problemų, spręsti jas konkrečiais mažais pasiryžimais (sekmadienį netikrinsiu paštų ir facebook, po 22 val. kompiuteris išjungiamas ir pnš.).

Leave a Reply to netomas Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *