Vytautas Markūnas
2014-02-03

Ar šoktum į degantį namą?

Prisimenu, kad dažnai svajodavau apie didžius žygius. Na gerai, kartais užsisvajoju ir dabar. Tie mano išsvajotieji žygiai būdavo panašūs į tuos, už kuriuos TV3 įteikinėja „Lietuvos garbės“ statulėles: ištraukti savo draugą, įkritusi į eketę; įšokti pro langą į degantį namą ir išgelbėti mirtiname pavojuje esantį mažą vaiką… Buvau visiškai tikras, kad visus tuos žygius pajėgčiau padaryti. Ir tada niekaip nesuprasdavau, kodėl man nepasitaiko tokių progų? Ledas nelūžta, namai nedega… Neįdomu net. Jaučiausi, kad esu didvyris, kuriam tiesiog dar nepasitaikė proga nuveikti ką nors didingo.

524840213_c343926dc7

Kaune vykusioje MAŽA 2012 dr. Benas Ulevičius paskaitos metu pasakojo, kad sykį, bevažiuojant mašina, juos sumėtė, o jo žmona, vietoje to, kad pradėtų rėkti ar keiktis, kaip padarytų absoliuti dauguma žmonių, sušuko: „Viešpatie, gelbėk“. Tai nebuvo sąmoningai sugalvota frazė, o išvada, kad tokioje situacijoje reikėtų pasimelsti. Ir visa tai vyko milisekundžių greitumu. O juk visada pirmieji, mums dar nespėjus suvokti pavojaus, suveikia refleksai. Malda taip įsišaknijo į Beno Ulevičiaus žmonos kasdienybę, kad tai tapo natūralia reakcija. Tarsi kojos kilstelėjimas, trinktelėjus per kelį plaktuku.

Svajoju, kad kai atsiras galimybė šokti į ugnies jūrą kažko gelbėti, tai padarysiu su beatodairiška narsa. Bet maža, kad aš svajoju… Žodis „beatodairiška“ šalia žodžio „narsa“ yra ne šiaip sau. Būtent pradėdami mąstyti apie visas įmanomas nuotykio baigtis mes išsigąstame bei praleidžiame progą nuveikti kažką didingo. Bet juk didvyriško darbo smagiausia ir labiausiai jaudinanti dalis yra tai, kad jis gali ir nepasisekti! Tačiau suvokę realų pavojų, mes dažniausiai pasirenkame saugiausią variantą – nedaryti nieko. Tačiau tikra, pati didžiausia narsa kyla tada, kai meilė kitiems tampa refleksu. Jei mes jos tokia nepaversim, prieš šokant ginti nepažįstamą žmogų tikrai sustosime pamąstyti, kad gal viskas savaime nurims arba „aš tik vienas, o jie trys…“. Visa išsvajota narsa išgaruos tikro pavojaus akivaizdoje. Nepažįstamojo nosis sulūš, o mes toliau liksime svajoti apie naujas galimybes.

Bet nujaučiu, kad perskaičius pastarąją pastraipą, gali kilti pasipiktinimas, neva skatinu jaunus žmones žaisti su savo gyvybe, neapgalvotai statyti ją į pavojų. Galbūt visi turėtų likti savo vietose? Gaisrininkai – degančiuose namuose, policininkai – pažeidžiamų žmonių pašonėse, o praeiviai ir draugai – šalia veiksmo vietos, išsitraukę savo iPhone 4? Juk kur kas saugesnis „refleksas“ yra pavojaus akivaizdoje išsitraukti išmanųjį telefoną, o ne šokti kovoti už tiesą. Bet manau, kad mes sau tiesiog pamažu vis nuleidžiame kartelę. Vis dažniau save įtikiname, kad nieko padaryti nebegalime. O visiems didvyriškiems darbams esame sugalvoję po profesiją taip pateisindami savo abejingumą. Gaisrininkai tegu gelbėja žmones, policininkai apgina užpultuosius… Bet prisiminkime, kaip anksčiau būdavo gesinami miesto gaisrai. Nesvarbu, senas tu ar jaunas, moteris ar vyras, prisidėdavo visi. Užtekdavo bent lašelio fantazijos, kad suprastum, jog ką nors tikrai gali padaryti.

Siūlau (ypač visiems ateitininkams), pradėti pildyti savo refleksų arsenalą. Tebūnie tai pratybos tiems, kurie nori vis dažniau išvysti galimybes pasitobulinti, išsiugdyti valią, ką nors padaryti dėl kitų (o kartais ir dėl savęs). Žingsnis po žingsnio bus galima kibti ir prie didesnių darbų. Progų didvyriškiems žygiams atsiras, tad geriausia, kol dar turime laiko, tapkime stipresni. Padedamas ateitininkės Kotrynos Markūnaitės, siūlau „Ateitininko refleksų dešimtuką“:

1. Sekmadieniais neiti į parduotuves.
2. Neužlenkinėti knygų kampučių, naudotis skirtukais.
3. Jei autobuse mažiau nei trys laisvos vietos – neatsisėsti.
4. Išmokti tikslias šeimos narių gimimo datas.
5. Išeinant iš kambario – išjungti šviesą.
6. Po maisto sukalbėti trumpą padėkos maldą.
7. Grįžus namo – pasisveikinti su visais namiškiais.
8. Taisyklingai kirčiuoti žodį „Ateitiniñkai“.
9. Rašyti trumpąsias SMS žinutes lietuviškais rašmenimis.
10. Nevažiuoti degant geltonam šviesoforo signalui.

Nuotraukos autorinės teisės priklauso mugley
23 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 17 )

  1. Labai dažnai apie tai galvoju ir net tomis pačiomis mintimis. Ačiū, kad taip gražiai surašei!

    Manasis 11. Pakelti šiukšlę – kai niekas nemato, kai keli mato, kai visi mato – bet kada. O jei turi šunį ir vedžioji po savo rajoną, kuriame labai daug šiukšlių, galima kaskart pasiimti maišą ir pirštines bei šiek tiek jas aprinkti.

  2. Dar pridėčiau savo 11

    Grįžus namo nenumesti batų vidury koridoriaus(sava patirtis), nes tikrai kažkas nusisuks sprandą.(kitų patirtis)
    Ir kai pagalvoji, jei kažkas nenumestų nuorūkos kur pakliūva ir gaisro galėtų nebūti. Jei virš maximos nebūtų buvę tų dėžių gal ir stogas nebūtų įgriuvęs. Vis dėlto galvodami kas būtų, jeigu būtų, nematome kas yra čia ir dabar. Todėl, jei pastebime ne vietoje esantį daiktą galėtume jį ir pakelti/patraukti, juk ne veltui vadinamės Ateitininkais. Tuomet nė į degantį namą nereikėtų šokti:)

  3. 12. Nepykti ant piktų bobų.
    13. Pasisveikinti su bibliotekų budėtojais/rūbininkais/pardavėjais ir kitais žmonėmis, kurie prisideda prie Tavo dienos mažais nepastebimais gabaliukais.
    14. Neapsimesti, kad negavau el.laiško/sms ar kitokios žinutės
    ….
    ……
    ……..

  4. Labai gera yra Tihamerio Toto knyga “Jaunuolio būdas”. Autorius, kurį, beje, Maceina vertė į lietuvių kalbą, ten panaudoja tokią metaforą – žygdarbiai yra kaip stambios kupiūros, kasdienybėje jų retai prireikia. Dažniausiai reikia smulkių monetų ir banknotų. Bet būtent išmokę gerai elgtis atrodytų nereikšmingose situacijose išsiugdome charakterį, kuris suveiks, kai reiks ir didesnės drąsos kritinėje situacijoje. Finansinis ir gėrio raštingumas šiuo atveju panašūs :) Kas nemoka elgtis su šimtu litų, tam vargu bau ar milijonas laimės atneš.
    Labai smagu, kad šis įrašas kalba apie labai konkrečius dalykus. Dar būtų labai įdomu sugrupuoti šiuos refleksus pagal 5 principus.
    Martynai, atsakant į tavo klausimą, manau, čia yra labiau charakterio dalykas, nuo kurios pusės pradėti. Ar buku, ar smailu galu kiaušinį muši? :) Tik svarbu, kad būtų ir didelių idėjų, ir pakankamai gyvenimiško, kasdieniško konkretumo.

  5. Nr. 12 su labai neskaniu požiūriu žmogų. Nepykti, bet vadinti boba – nenuoseklu.

    V.M., Žinutės su lietuviškais rašmenimis “brangesnės”, t.y. mažiau raidžių telpa į žinutės “apimtis” nei lotyniškais rašmenimis. Todėl jei prirašai pilną žinutę lotyniškais rašmenimis, norint rašyti lietuviškais vienos jau neužteks. Tik tiek.

    Ir šiaip – dėl nr. 3. Dėl keleivių saugumo visuomeniniame transporte nuolat kartojama “jei yra laisvų vietų – atsisėskite”. Stovėjimas kai yra laisvų vietų man labiau kalba apie tai, kad nori išvengti situacijos, kai reikia atsistoti ir užleisti. Bet tam išvengti ir apskritai nelipti į autobusą galima – kažkas atsisės, kažkam stovėt daugiau erdvės bus, o pats prasivaikščiosi. :D

  6. TT, tiesą pasakius, šis refleksų dešimtukas buvo galvotas turint 5 principus galvoje. Buvo stengiamasi, kad nei vienas principas nepaimtų akivaizdžios persvaros :]

  7. Kitą kartą geriau nesikišti į kokią konfliktinė situaciją, o ją nufilmuoti savo išmaniuoju, jei pavyks to išmaniojo neprarasti tai ir viešumas ir skaidrumas ir gal net tame momente koks agresorius pasimes beigi nutrauks savo negerus darbus, matydamas, kad viskas fiksuojama.

  8. Vytai, atleisk, man tai iš to 10 sąrašo nelabai susišviečia visuomeniškumas, o ir kiti dalykai. Gal čia dėl to, kad dauguma įvardytų pasiryžimų yra tiesiog mandagumas. Nesakau, kad minimimi pasiryžimai nėra svarbūs ateitininkams, bet būtų galima turėti kažką daugiau, kas rodo, kad ypač stengiamės gyventi tam tikrais principais :) Nes tokiais dalykais vadovautis gali kiekvienas. Žinoma, tik nereikia pulti į snobiškumą arba puikybę, kad mes tokie ar anokie. Bet labai natūralu turėti kažką savo, kad būtų aiškiau atskirti, kas esame ir ko siekiame :)

  9. Buvo bandyta rasti aukso viduriuką tarp mūsų kasdienybės, principų bei įgyvendinimo paprastumo.
    Manau, kad jau pats pirmas punktas labai gerai atspindi visuomeniškumo principą. Nemanai?
    2. Neužlenkinėti knygų kampučių, naudotis skirtukais. (Intelegentiškumas. Koks tikras intelektualas taip elgtųsi su knygomis?)
    3. Jei autobuse mažiau nei trys laisvos vietos – neatsisėsti. (Galima čia apkaltinti ir baime užleidinėti, kurią įvardijo Martynas, bet gal tai apsaugos kokia močiutę (ne bobą) nuo dar vieno pasipiktinimo priepolio, kad “Jaunimas tinginiai, sėdi, kai vargšos močiutės taip sunkiai vargsta… Na, bet žinoma, galima ir atsisėsti, kad galėtum jai įlipus pašokti iš vietos ir ją užleisti, kad išgirstum kitą litaniją — “va tu tai geras vaikas, visi kiti sarmačiai…”. Galbūt šis punktas neatspindi kažkurio principo, bet jis pasiskolintas iš šaulių, kurie taip pat nesisėda, kai būna 3 vietos likę. Bet tai galioja tik tada, kai jie su uniforma. Mūsų ženkliukas taip pat galėtų pridėti pareigą dar labiau pagalvoti apie organizacijos įvaizdį bei mūsų pareigas viešumoje.)
    4. Išmokti tikslias šeimos narių gimimo datas. (Šaimyniškumas)
    5. Išeinant iš kambario – išjungti šviesą. (Ekologiškumas. Jis prie kelių principų gali prisiskirti
    6. Po maisto sukalbėti trumpą padėkos maldą. (katalikiškumas)
    7. Grįžus namo – pasisveikinti su visais namiškiais. (Šeimyniškumas)
    8. Taisyklingai kirčiuoti žodį „Ateitiniñkai“. (Tautiškumas)
    9. Rašyti trumpąsias SMS žinutes lietuviškais rašmenimis. (Tautiškumas)
    10. Nevažiuoti degant geltonam šviesoforo signalui. (Visuomeniškumas)

    P.s.
    Martynai, o tu tikrai autobusuose atsisėdi vien dėl saugumo? :D

  10. na, aš galiu tik pasikartoti :) manyčiau, kad dauguma ne ateitininkų taip elgiasi. klausimas, ką mes pridedame, kad siektume dar daugiau, kad eitume giliau, kad kiltume aukščiau?
    p.s. aš čia ne kritikuoju, surašyti labai geri ir konkretūs dalykai. bandau tiesiog kartu mąstyti, ar jų užtenka ateitininkui, kaip katalikui inteligentui?

  11. Daugybė galvų geriau už dvi. Pasiūlykit, kas galėtų būti dar labiau ateitininkiška. Bet man atrodo, kad dviračio iš naujo išrasti neišeis. Bet jei pradėsime tikrai gerai laikytis šių 10 punktų, tai galėtų tapti puikūs ateitininkų atributai. :]

  12. Na, neblogas sąrašas jau yra. Būtinai reikia įtraukti ir kitus ateitininkus į išviešintojo varianto perdiskutavimą. Šimtas galvų geriau nei 10 :)

Leave a Reply to R. Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *