Gintarė Demenytė
2013-10-02

Akademinė prokrastinacija – ką daryti, kai nebespėju?

Straipsnį dedikuoju visiems žingeidiems studentams, ypač ateitininkams bei kurso bičiuliams filosofams  

Akademinis atidėliojimas yra būdingas daugumai studentų. Tikriausiai Jūs,  stropiausieji, šiuo metu išdidžiai papūtėte lūpas, nes nenorite priklausyti plačios imties apibrėžimui. Tačiau prokrastinacija kartkartėmis pačiumpa kiekvieną: studentai yra nuolat įsprausti į galutinių terminų mokymosi tempą, todėl nepajėgia darbų atlikti laiku. Studenčiokai trokšte trokšta suktis įvykių sūkuryje, visad atranda aktyvios veiklos sričių greta universitetinių studijų… Tačiau jaunuoliškas, nenuoseklus domesys, o dažnai ir kilniausias troškimas daryti pasaulio gelbėjimo darbus neatleidžia  jų nuo pagrindinės pareigybės – uoliai eiti mokslus. Apie karštos širdies, bet išsibarsčiusius jaunuolius kalbėjo ir F.Dostojevskis romane „Broliai Karamazovai“, taip apibūdindamas brolį Aliošą:

Jis iš dalies buvo jau mūsų naujausio meto jaunuolis, tai yra sąžiningas iš prigimties, reikalaujantis tiesos, <…>, trokštantis greito žygdarbio, pasiryžęs būtinai dėl to žygdarbio viską paaukoti, net gyvybę. Nors, deja, šitie jaunuoliai nesupranta, kad gyvybės auka gal daugybe tokių atvejų yra pati lengviausia iš visų aukų ir kad, pavyzdžiui, paaukoti penkerius ar šešerius savo karštos jaunystės metus atkakliam, sunkiam mokymuisi, mokslo labui, nors ir vien tam, kad dešimteriopai padidėtų jėgos, reikalingos tarnauti tai pačiai tiesai ir atlikti tam pačiam žygdarbiui, <…>, tokia auka beveik visuomet daugeliui iš jų visai nepakeliama.

Dostojevskis kalba kiek didaktiškai. O  aš moralizuoti nelinkusi – tiesiog kviečiu pasvarstyti, pagal kokius principus savo akademinius darbus turėtų planuoti studentas katalikas.

2948595991_ce957ce1cd

 

  • Vadovaukitės aukštais idealais. Nes idealo šviesa įkvepia tobulėti ir siekti tikslų.
  • Pažinkite savo pašaukimą. Nuolat reflektuokite savo troškimus. Ar aš esu teisingame kelyje? Ar šio dalyko mokymasis reikalingas, kad skleistųsi mano pašaukimas?
  • Planuokite laiką.   Šiuolaikinės IT suteikia sąlygas studentams beveik be pastangų susidaryti išsamų mokymosi tvarkaraštį. Geras dalykas,  pasinaudokite.
  •  Nuolat ugdykite valią. Nelengva? Ne Jums vieniems. Tikriausiai esate girdėję apie Stenfordo universitete vykdytą „zefyro eksperimentą“. Jei ne, trumpai: 60-ųjų pabaigoje psichologas Walteris Mischelas atliko tyrimą. Priešais ketverių-šešerių metų vaikus, sėdinčius prie stalo, buvo padedama po zefyrą. Kiekvienam vaikui buvo siūloma nevalgyti skanėsto – palaukę jie gautų du. Dalis vaikų saldumyną surijo iškart, kiti pasitelkė valią, tačiau išgyveno dideles kančias (tai galite pamatyti jau šiomis dienomis filmuotame eksperimento atitikmenyje). Po tyrimo nustatyta, kad vaikai, susilaikę nuo skanėsto, neturėjo elgesio sutrikimų ir buvo imlesni mokslams.

http://youtu.be/IHzXzIJ238E

Ar šiuose vaikuose neatpažįstate savęs?

Malda Dievui 

Mokymosi procesas gali būti nebe toks sudėtingas ir varginantis, jei jį pavedi Dievo globai. Apie tai kalbėjo ir Šv. Jose Maria Escriva. Jis teigė, jog mokydamiesi ant stalo prie savęs turėtume pasistatyti kryželį, nes, anot šventojo, „šiuolaikiniam apaštalui valanda mokymosi prilygsta valandai maldos“. Labai mėgstu prisiminti šią citatą, kai rimtai studijuoju, – gera jausti, kad tai patinka Dievui. Šventai tikiu: atėjus laikui, sukauptos asmeninės žinios galės pasitarnauti didesnei Jo garbei. Studijavimas – Jums visai nauja ir netikėta maldos forma? Tik nepradėkite gudrauti. Prasminga pastebėti, kad vienas maldos būdas neatsveria/neatstoja kitų – asmeninio pokalbio su Dievu bei Šv. Mišių bendrystės.

Nuotrauka priklauso Andy
29 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 4 )

  1. Jau buvau pamiršusi, ką reiškia rasti straipsnį pačiu tinkamiausiu metu. F. Dostojevskio ir Jose Maria Escriva citatas dabar tikriausiai nusirašysiu ir skaitysiu kasdien, kol raidės visiškai nusitrins.

    Gintare, puikus įrašas! Ačiū!

  2. Kartą teko garbė važiuoti automobiliu su nuncijumi. Teko ir jį apsunkinti jau nuvalkiotu klausimu dėl pašaukimo.
    Jis pasakė beveik tai, ką galėjau pasakyti pats. Jis pasakė, kad reikia veikti taip, lyg dabartinė būklė (statusas, gebėjimai ir pan.) būtų mano pašaukimas (čia tas, kurio visi ieško).
    Todėl jei sau atsakyčiau, kad mano pareiga (ir pašaukimas) yra gerai mokytis, suklysčiau. Mano pareiga yra būti geru studentu, o tai kartais reiškia neatiduoti visų jėgų universitetui.
    Tai, rodos, autorė gerai perteikė, ačiū.

  3. Sutinku, bet… Noriu pažymėti, jog tam tikra būklė ne visada yra mūsų pašaukimas de facto. Galime klysti. Tada nevėlu gręžtis, ieškoti ir išgirsti Jo (pa)šaukiantį balsą.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *