Martynas Pilkis
2013-06-02

„yda, kuri tėra nepanaudojama galia“

Dorybė — tai žmogaus būklės tobulumas, o ne trūkumų nebuvimas. Jei noriu pastatyti miestą, sutelkiu vagis bei padugnes ir sutaurinu juos naudodamas valdžią. Pasiūlau jiems kitokį svaigulį nei menkas plėšimų, lupikavimo ar prievartavimo svaigulys. Ir štai jie gyslotomis rankomis ima statyti. Jų pasididžiavimas tampa bokštu ir šventove, ir tvirtovės siena. Jų žiaurumas virsta didybe ir griežtumu paklūstant drausmei. Ir štai jie tarnauja miestui, užgimusiam iš jų pačių, į kurį išmainė patys save širdyje. Ir jie mirs, kad jį išgelbėtų, ant tvirtovės sienų. Ir juose tu rasi tik nuostabiausias dorybes.

Bet tu, kuris bodiesi žemės galia, juodžemio, jo puvėsių ir kirmėlių grubumu, tu pirmiausiai reikalauji iš žmogaus nebūti ir visai neskleisti kvapo. Juose tu smerki jų jėgos išraišką. Savo valstybės priešakyje įtaisai kastratus. Ir jie persekioja ydą, kuri tėra nepanaudojama galia. Jie persekioja patį gyvenimą ir galią. Ir savo ruožtu tampa muziejaus sargais, ir budi prie mirusios valstybės.

Egziuperi, „Citadelė“

-
Nuotrauka priklauso tompikit.
8 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

  • Susijusių įrašų nėra

Komentarai ( 2 )

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *