Svečias
2012-11-10

Roskildės festivalis: kodėl aš nebegrįšiu?

Autorius – Mantas Dmukauskas

O buvo taip – vieną pavasarišką vidurdienį paskambino seniai girdėta draugė su pasiūlymu savanoriauti Danijoj vyksiančiame viename didžiausių Europos festivalių „Roskilde“. Ilgai nedvejojau, o ir nebuvo laiko dvejonėms, taigi sutikau, galvoju visgi nauja patirtis. Užmečiau akį į dalyvausiančių grupių sąrašą – o ten visokie „Bon Iver‘iai“, „Bruce Springsteen‘ai“, ir visi kiti žymūs, tačiau tie, kurių visai neklausau. Na, sakau – bus proga susipažinti.

Visas renginys truko aštuonias dienas – keturias dienas prefestas (pasiruošimas festivaliui), dar kitas keturias – pats festivalis.

Pirmoji diena. Atvykom į festivalio vietą, o ten neįtikėtina minia žmonių: mažiausiai vienas susigrūdęs futbolo stadionas. Jie parą – dvi paras laukė prie vartų, kad galėtų pirmieji patekti į festivalio teritoriją ir užsiimti geresnes vietas palapinėms (arčiau įėjimo į koncertų teritoriją). Mūsų lietuvių-savanorių grupelei pavyko rasti vietelę „tik“ 30 min kelio pėsčiomis nuo tų pagrindinių vartų. Ir tai, čia dar buvo palyginus netoli. Iškart nustebino neįtikėtini kiekiai atsivežto alaus. Vos ne kas trečias dalyvis stūmėsi po vežimėlį su 150 ir daugiau skardinių.

Antroji diena. Iš pat ryto keliavau į savo savanorystės darbovietę – telefonų krovimo punktą. Paminėsiu iš karto, jog tai buvo viena smagiausių festivalio veiklos dalių. Tiesa naktis prieš darbą buvo tragiška. Danai turi tradiciją pasigaminti „beat box‘us“ ( vežimėliai su didelėm kolonkėm ir aparatūra), tam, kad galėtų naktimis ir dienomis mirkti savo aluje ir visu garsu klausytis muzikos. (ir taip iš dviejų pusių , po 5 metrus nuo mūsų palapinių). Taigi keturios pasiruošimo prieš festivalį dienos – laikas keliasdešimt litrų alaus suvartojimui.

Tualetai. Tualetai būdavo ganėtinai tvarkingi ir švarūs, nes su kiekviena diena dano nueitas atstumas nuo palapinės iki tualeto trumpėdavo eksponentiškai (įskaitant ir merginas).

Atliekos. Kuomet kalbame apie Daniją, natūraliai kyla mintis, jog tai šalis besirūpinanti atliekom, skatina jų rūšiavimą ir panašiai, čia anaiptol nieko panašaus nebuvo: net jei ir kildavo mintis atsikratyti šiukšlėmis tvarkingai, kaip mat iškildavo problema – o kaip tą padaryti, kuomet nėra šiukšliadėžių ir konteinerių? Todėl visi atliekas „rūšiuodavo“ mesdami jas per petį. Po pirmos dienos net pasimečiau: aš čia festivalyje ar sąvartyne atsibudau? – kojom šluoji šiukšles kaip rudenį lapus.Visa tai kartu sudėjus po keturių dienų smarvė tvyrojusi ore buvo ne prastesnė nei kiaulidėje. Visa laimė, kad dalies savanorių darbas buvo rinkti tas šiukšles.

„Babajai“. Juodaodžiai piliečiai bei kitokio plauko vietnamiečiai, apkeliavę pusę pasaulio, sumokėję 1000 Lt už bilietą į festivalį, kad galėtų rinkti butelius ir alaus skardines, o po to juos pridavę susikrautų „turtus“. Bandžiau ir aš parinkti skardinių, per 4 valandas pavyko užsidirbti apie 100 Lt. Tai, kad turtų nepavyks susikrauti, babajams buvo aišku jau pirmosiomis dienomis. Gal tik ne čigonams ar serbams, kurie sėkmingai švarino visas iš eilės pasitaikiusias palapines. Miegant vienas įlindo į draugų palapinę (kažkaip persiropštė per miegančius) ir pavogė rankinę, gulėjusią šalia draugės galvos su visom piniginėm ir telefonais.

Koncertai. Pamatyt pasaulinio lygio žvaigždes buvo išties nepakartojama, nors mane labiausiai sužavėjo mažai girdėtos grupės. O visgi gal ketvirtadalis dalyvių Bruce Springsteen ar Bon Iver (vyko vienu metu) koncertus iškeitė į „Call me maybe“ ir alų prie savo palapinės.

Paskutinė festivalio diena. Danų supratimu – kam vargti pakuojantis daiktus, surinkinėt palapinę, jei visą tai gali palikti, o prireikus nusipirkti naują? Taigi paskutinę dieną buvo didžiosios lobio paieškos po paliktą danų turtą. Praktiškai Aleksoto turgus be prekeivių.

Statistika. Dalyvių buvo apie 75000, savanorių apie 25000. Vienas švedas mirė, perdozavęs narkotikų, šimtai išvežti dėl apsinuodijimų alkoholiu, keliolika smarkiai apdegusių išvežti po palapinių miestely kilusio gaisro, keliolika sugautų apsivogusių babajų.

Tiesa, apsaugos darbuotojų buvo turbūt mažiau nei kokiam lietuviškame festivalyje. Paprasčiausiai beveik nekildavo konfliktinių situacijų, o jei ir kildavo, iškart įsiterpdavo koks praeivis ir draugiškai išskirdavo.
-x-x-x-x-x-x-x-   

Buvo išties įsimintina patirtis sudalyvauti tokio masto festivalyje. Ar buvo verta? Manau, kad taip. Bet antrą kartą tikrai nevažiuočiau. Per didelis kontrastas tarp pasaulinio garso žvaigždžių ir aplink supančio purvo smarvės.

18 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 7 )

  1. Et, taip svajoju apie šį festivalį jau gerus 5 metus… Perskaičius supratau, kad, geriausiu atveju, ten keliaučiau kaip savanorė, nes kiaulidžių galima ir savuose festuose pamatyti, ir dar gerokai pigiau ar išvis nemokamai. Gal tai ir yra Roskildės festivalio kultūra? Visgi tai – tam tikra socializacijos forma, dėl kurios šitokios minios žmonių ten suplaukia.

  2. Ten važiuoti ne kaip savanoriui visiškai neapsimoka – bilietas kainuoja tikrai siaubingai daug. Teko būti šiame festivalyje, koncertai buvo neįtikėtino gerumo. Tiesa, danai ten važiuoja ne dėl muzikos, o dėl aštuonias dienas trunkančių išgertuvių vidur laukų.

  3. Gaila rankinės. Aš vat todėl stengiuosiu su nakvyne nevažiuoti, o važiuojant-vos ne viską “triusikėliuose” tenka saugot :-)

  4. Gretos komentaras puikiai parodo, kaip „Neliberaliai.lt“ geba griaut žmonių svajones! :D
    ***
    Feste šiam nebuvau… Bet atrodo įspūdingai koncertas, sutinku su R.

  5. Panelė su Jūsų charakterio savybėmis, kurias labai aiškiai atskleidėte savo straipsnyje, patarčiau tiesiog sedėti namuose ar tiesiog eiti kur nors su draugėm “pasishopinti”, festivaliai ir “parčiai” tikrai ne jums. Dar nei iš vieno žmogaus ten dalyvusio ar savanoriavusio negirdėjau tokių pretenzijų. CMON! tai festivalis, jaunimas pašėlsta tam jie ir yra skirti juk. O jei nori tvarkos ir tylos prašome užsiregistruoti į anoniminių pedantų klubą. Nuvažiuokit į žymiai mažesnį Karklės festivalį vasarą pamatysi tą pati, ar net baisiau. O čia world-wide known festival tai ko norėti visokio plauko žmonių susirenka ir didelė tikimybė, kad dings daiktai ar kas. Taip, kad būtų malonu ir neskleistumėte erezijų. Ačiū už dėmėsį.:)

Leave a Reply to Greta T Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *