Martynas Pilkis
2012-04-13

Religinė estetika reklamoje – gaji

Šventų Kalėdų ir Velykų laikas gausiai pažeria reklamų su krikščioniškais motyvais. Štai bent keturios (didinasi paspaudus):

kasdienes-duonos-duok-mums-siandien berneliu-misioskava

Svarbu pastebėti, jog reklamoje, kaip ir fone paveikslo su XVI a. didiku, jokia smulkmena niekada neatsiranda atsitiktinai. Ką jau ir bekalbėt apie pagrindinę reklamos mintį.

Visi keturi plakatai (ir jų prekės) yra akivaizdžiai skirti jaunuolių publikai. Stereotipiškai manoma, jog jaunimas yra kone praradęs suvokimą apie religinius dalykus, šie jiems netekę svarbos ir nereikalingi. Vis tik tokios reklamos liudija priešingai – visiškos religijos užmaršties arba nebesvarbumo atveju būtų pasirinkti kitokie motyvai. Reklama iš esmės yra visuomenės veidrodis, parodantis, kas rūpi žmonėms.

Ką reiškia šios keistos reklamos? Galbūt keistą prarasto tikėjimo ilgesį. Pasiskolintas palyginimas apie tai:

Čia man kažkuo panašu į tokią analogiją: mergina buvo labai įsimylėjusi bičą, po to paliko jį, nes įsižeidė dėl ko nors. Visoms savo draugėms aiškina, kad jis jai nieko nebereiškia, kad ji visiškai laisva nuo jo ir panašiai, tačiau kažkodėl kiekvienąsyk pamačiusi GTI Golfą (buvęs bičas tokį vairavo) ji sulėtina žingsnį ir palydi jį vylingu žvilgsniu. Pamačius tą bičą, ji papūstų plunksnas ir pasakytų ką nors demonstratyviai atsainaus ar įžeidaus, tačiau jį primenančius daiktus kažkodėl apžiūri jautriai.

Čestertonas rašė, jog „kai žmonės nustoja tikėti į Dievą, nėra taip, kad jie nebetikėtų niekuo – tada jie tiki bet kuo“. Taip ir atsiranda sakralumo paieškų pakeitimas pasitenkinant kava, Feisbuku ir diskoteka.

Savanaudiško būvio teikiami privalumai nebūtinai yra tokie gausūs ir tvarūs, kaip atrodo iš šono. Visada ieškokime daugiau, nei gali pasiūlyti bet kokia reklama. ♦

2 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 3 )

  1. Labai originalus požiūris ir palyginimas. Aiškesnio paaiškinimo ir tikėtis sunku. Tačiau masė šiuolaikinio jaunimo savo gyvenime nė neturėjo artimo santykio su katalikybe ar kitomis srovėmis, priešingai nei toji mergina su buvusiu vaikinu.
    Manau, kad religiniai motyvai čia naudojami dėl savo nenugalimo tvirtumo. Maldos ar apeigos turi itin stiprų veidą ir nešamą žinią, tai matoma kiekvienam visuomenės nariui, įskaitant reklamos ekspertus. Šie tik ir ieško lengvai atpažįstamo motyvo, kuriuo galėtų pasinaudoti. Betgi visų tų žinių skleidėja dabar yra nepikta bei nepavojinga (kitaip nei viduramžiais, inkvizicijos dabar nebėra), o kas iš silpnųjų nemėgsta įgelti ar lengvai patraukti per dantį stipresnio? Ypač to, kurs geraširdis ir romus.
    Šunys skalyja, žmonės pliurpia, o karavanas eina.
    Be abejonės, išvada lieka stipri ir nejudinamai teisinga.

  2. Martynai, didūs protai mąsto vienodai :D

    Labai taikliai cituoji Čestertoną.

    Kažkada pats norėjau rašyti komentarą apie tą bernelių Mišių plakatą. Keista, kad pastarasis įrašas nėra toks kritiškas, kaip kalbant apie kokolą :)

    Įdomus dalykas, ta religinė žmogaus prigimtis. Ir pelningas. Štai Holivudas gręžiasi į Bibliją, nes religiniais siužetais paremti filmai – visiems girdėti. Sėkmė garantuota (plačiau: http://ukiozinios.lt/holivudas-greziasi-i-biblija).

    Pats irgi turiu minčių šia tema, pasistengsiu susisteminti.

Leave a Reply to TT Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *