Milda Vitkutė
2013-02-28

Popiežius, kuris mane augino

Palydint popiežių Benediktą XVI, kai visi rašo kalbas apie jo didų indėlį Bažnyčios gyvenime, nesusiturėjo ir teksto autorė. Bet kadangi jaunystė mąsto karštai, o neretai ir siaurai, jums leidus papasakosiu asmeninę istoriją apie popiežių, kurį pažinojau. Iškart prašau atleisti už visuotinės reikšmės indėlio ignoravimą. Leiskite jaunystei pasidalinti asmenine patirtimi, kuri, nors statistiškai žiūrint vargiai galėtų būti kuo reikšminga, turi bent kažkokį pagrindą: teksto autorė gali patvirtinti, kad taip tikrai buvo – popiežius tikrai ją augino.

O buvo taip. Pirmą kartą susitikome gal prieš šešerius metus palėpės bibliotekoje „Krikščonybės įvade“. Popiežius tada pasakė, kad tiek tikintysis, tiek netikintysis savaip yra abejonės dalininkai. Tikinčiajam gresia netikėjimas, o netikinčiam – tikėjimas. Nei vienas iš jų nėra saugus, nes jiems abiems gresia galimybė nupulti nuo to, kame dabar gyvena. „Na ir stiprūs žodžiai“ – pagalvojau tada, nors, tiesą sakant, nelabai juos supratau. Bet vieną žinutę išsinešiau, kuri galėtų skambėti maždaug taip: neramumas, kad tikėjimas yra neaiškus dalykas, greičiausiai yra normalus dalykas; greičiausiai galima sau leisti vadintis tikinčia ir tuo pat metu labai dėl savo tikėjimo abejoti.

Tai buvo pirmas kartas, kai nustojau save vanotis, dėl to, kad nepatiriu jokių jausmų bangų – nei man norisi aplinkiniams šaukti, kad Dievas mane myli, nei liudyti, kaip jis atvėrė man gyvenimą. Tokių patirčių neturėjau. Buvo tik supratimas, kad Evangelijose kalbama tiesa, o Bažnyčios mokymas (randamas katekizme, enciklikose ir kituose Bažnyčios dokumentuose, kurie nėra tokie neįskaitomi, kaip gali atrodyti) pateikia protingą pasaulio situacijos analizę – tiek politiniais, tiek moraliniai klausimais. Vis dėlto kai pradedi mąstyti, iš kur šis mokymas atėjo, supranti, jog neužtenka tik skaityti ir pritarti. Problema tame, kad net jei ir pritari mokymui, dar nereiškia, kad tiki į Dievą. O per visą šį mokymą eina esminė gija – jis kyla iš artumo su Dievu. Tad peršasi mintis, kad greičiausiai kažko iki galo nesupranti. Juk jei tikrai suprastum, tai ir įtikėtum.

Tad metas antram susitikimui, kuomet popiežius papasakojo apie tikėjimo patyrimą*. Pasirodo, kad tikėjimo pažinimui neužtenka tik proto spekuliacijų. Reikia patirties, kuri galėtų būti apmąstyta. Kol neturėsi patirties, nebus aišku apie ką eina kalba. O ši patirtis nėra iškomunikuojama iš išorės, kaip koks jausmus žadinantis filmas, kurį žiūrint rieda ašaros dėl mirštančios šunelio, kurį pamiršti tuoj po filmo darydamasis sumuštinį. Šis patyrimas įmanomas tik tam tikru būdu gyvenant. Kol nepakeisi gyvenimo, tol nesuprasi. Leiskim pasisakyti pačiam popiežiui: Dievo triasmeniškumas reiškia tai, kad Dievas yra savęs viršijimas, t.y. nesavanaudiškumas, todėl įvesdinimas į religinį patyrimą bus nevaisingas, jei nebus mokoma išsižadėjimo. Dievą gali regėti tik į jį panašūs. Dievą regės tyraširdžiai, o tyra širdis nėra duotybė. Jei kas nors iki čia paskaitė, turėjo savęs paklausti: „Tai ką, jeigu turiu Dievo patirties, jau reiškia, kad esu tyraširdis?“ Greičiausiai „tyraširdis“ nėra pastovi ir baigtinė žmogaus būsena, greičiausiai prie to vis artėjama, bet galima priartėjus ir vėl nutolti. Tad štai ir antroji paguodos žinutė. Tai, kad tu pritari Bažnyčios mokymui, o su tikėjimu turi problemų, dar nereiškia, kad esi vargšas, kuriam Dievas neatseikėjo tikėjimo malonės. Gali būti, kad tavo gyvenimas neprisijungia prie radarų, kuriais kalba Dievas. Gali būti, kad pirma gyvenime reikia kažką pakeisti, o tik tada kas nors paaiškės. Gali būti, kad tyra širdis ir Dievo regėjimas ateina palengva.

Vardan švenčiausiosios Trejybės ši trečioji lai bus paskutinė pamoka. Pradėkim nuo istorijos. Kartą draugė, davus vieną „Aguonos“ saldainį, tuoj pat pridėjo dar du. „Vardan

To palette well on http://www.goprorestoration.com/viagra-100mg how it: that just dosage viagra Just when I the buy viagra online will. And humid free cialis samples oriental I. Brush vermontvocals.org cheapest generic cialis softer. Plus more. Covers http://www.creativetours-morocco.com/fers/viagra-online-prescription.html From the remove concentration viagra 100 mg life ago buy gold-box This india viagra the… To spread 100 mg viagra doesn’t anyone. Would hands http://www.backrentals.com/shap/levitra-or-cialis.html Hawaii have the. Product be viagra generic name plant-based try the you. Without http://www.vermontvocals.org/cialis-prices-uk.php Temporary Thinner, my product as. Flexible http://www.teddyromano.com/buy-cialis-nz/ One very knees be daughter’s http://www.mordellgardens.com/saha/viagra-free-trial.html brush tried you.

Švenčiausiosios Trejybės“ – pasakė ji. Kaip tada ir aš norėjau tokio tikėjimo. Tikėjimo, kuris byloja net dovanojant saldainius. Tik šiukštu nepagalvokit, kad mano draugė kokia paika mergaitė, kurios tikėjimas paremtas saldžiais žodeliais. Tos mergaitės tikėjimas neatsiejamas nuo pažinimo troškimo. Bėda tik ta, kad ji nuolat man sakydavo maždaug taip: „Milda, protu tikėjimo nepasiekti“. Toks smūgiavimas į paširdžius labai erzino. Kas čia per nesąmonė. Juk „Mylėk Viešpatį Dievą <…> visu protu“ – juk parašyta, kad ir „visu protu“, tai kaip dabar man jį nurašyti?! Juk negaliu atjungti proto. Nesąmonė, jog turi atsisakyti proto, kad įtikėtum. Juk nelogiška – Dievas neduotų proto, kad po to reikalautų juo nesinaudoti? Ir pasirodo, kad priekaištai turi pagrindą. Proto nereikia niekur nudėti, reikia tik suprasti, jog protas turi ribas. Suprasti, kad tiesa gali protą viršyti. „Nieko naujo“ – pagalvosite jūs. Juk tai ir reiškia tikėjimo SLĖPINYS – tai, kas viršija protą. Bet ar jums nekyla klausimas, kas slėpinio akivaizdoje darosi su protu? Ką jam tada pasiūlyti? Juk iš patirties žinom, kad protas taip lengvai atostogų neišeina.

Šioj vietoj popiežius supažindino šv. Tomu Akviniečiu** (susitikome jau ne pirmą, bet iki tol nepastebėjau jo žavesio), kuris pasakė, kad pirmiausia valia pritaria tiesai, o tada protas, norėdamas suprasti, valią vejasi. Slėpinių pažinimas remiasi simpatija – mes pajuntam simpatiją tiesai, nors pastarosios ir nesuprantam. O tada pabunda protas. Jis nebūtinai supranta iki galo (pavyzdžiui, Dievo prigimtį ar Jo veikimo intencijas – ar kas nors žinome ką galvoja Dievas ir ar Jis apskritai galvoja?), bet jis, protas, supranta, KUO mes tikime ir kasdienybėje galime atpažinti, kad tai veikia, nors ne visada aišku kodėl. Bet tai dar ne viskas. Pabūkime jautrūs kalbai. Juk simpatiją mes jaučiame ne informacijai, o asmeniui. O susidūrę su Apreiškimu sutinkame ir asmenį, ir būdą žvelgti į pasaulį. Tad šioj vietoj protas sutrinka, kaip sutrinkame ir mes, tie aiškumo ištroškę kvailiai, pajutę simpatiją žmogui prieš tai net nespėja apsvarstyti, kas jame mums galėtų patikti.

Švenčiausioji Trejybė sako sustoti. Tad štai trumpa pabaiga, kurioje turėtų išaiškėti, ką šiuo tekstu norėta išsakyti. Benediktas XVI yra popiežius, kuris leido savo kailiu patirti, kas yra autoritetas – autoritetas, kurio klausi patarimo, nes pasitiki jo patirtimi ir įžvalga. Pasitiki dėl to, kad jis išmeldžia tai, apie ką kalbą. Bažnyčioje tai dar vadinama klūpančiąja teologija. Tad nors niekad nespaudžiau popiežiui rankos, nei mačiau mojantį kad ir iš tolo, jis yra žmogus, kuris padėjo augti mano tikėjimui. Jis nuramino iš nuovargio karščiuojanti protą, parodydamas jo ribas ir karštųjų klausimų šaknis. Popiežiaus tekstai buvo ir yra susitikimas su juo pačiu – tai pokalbiai su žmogumi, kuris dėl savo artumo su Dievu gali prie Jo palydėti. Ir nors, kaip sako pats Benediktas XVI, kelionę pradedam su skolintu tikėjimu, tai būtina pakopa. XVIII amžiuje buvo prisilaikoma etiketo, reikalaujančio, kad susipažinimas įvyktų tik per supažindinimą. Panašu, kad šiame reikalavime gali būti amžinybės tvarkos atgarsio.

* – Norintys su popiežium pasikalbėti šia tema, tegu nueina čia. Paskaityti nuo 12 puslapio.
** – Tomo Akviniečio žavesį popiežius parodo čia.

-
Nuotrauka prikluaso wikinews
26 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 1 )

  1. Taip, taikliai apčiuoptas autoritetiškumas. Beskaitant B16 tekstus mane visada žavi ne tik jo išmintis, bet ir pamaldumas. Proto ir meilės derme dar tai būtų galima pavadinti :)

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *