Martynas Pilkis
2013-02-27

Keli įspūdžiai iš Paryžiaus, nieko daugiau

Vyresnis moko jaunesnį prie Paryžiaus katedros tvoros

*

Vienas metras – atstumas, kurį nuskrieja šviesa visiškame vakuume per 1/299 792 458 sekundės dalį.

Bet kas yra kilogramas? Paryžiuje guli maždaug 4 centimetrų dydžio svarstis, padarytas iš platinos ir iridžio lydinio. Karts nuo karto šis daiktas ištraukiamas iš po apsauginių stiklų ir dedamas ant svarstyklių, kad viso pasaulio mokslininkai galėtų susireguliuoti itin didelio tikslumo reikalaujančiuose matavimuose naudojamus aparatus.

Nepaisant visų pastangų, kad svarstis bėgant laikui liktų visiškai tokio pat svorio, yra aišku, kad kilogramo svoris pakito nuo to, kuris buvo 1900. Tik nėra aišku, į kurią pusę.

*

Šitaip Liuksemburgo sodas Paryžiuj atrodė prieš mėnesį. Drėgna, +12 laipsnių.

*

Pro šonines duris užsuku į Šv. Germano vienuolyno, įkurto šeštam amžiuje, bažnyčią.

Tikką baigės laidotuvių Mišios, linkui pagrindinių durų stovinčio blizgančio katafalko iš bažnyčios išnešamas karstas.

Bet kas čia per muzika groja iš kolonkių? Tarp maldų prisiklausiusių senų mūrų skamba popsavas bumčikas. Neįtikima. Pažiūrėkit:

http://www.youtube.com/watch?v=gVlA0U3J09o

Girdėjau, kad ir Lietuvoje jau būna, jog per esminius laidotuvių momentus artimieji prašo grot popsą. Esą laidojamasis jokių requiem nesiklausė, tai ko jau mes čia turim tas klasikas leist, a? Užleiskim ką nors, ką jis mėgo…

Jei toks mąstymas plėtosis, tai ir galbūt ir vietoj kapo duobės turėsim mažytę namų, kuriuos gyveno laidojamasis, kopiją? Juk jis jokiose duobėse nemėgo leisti laiko, tai kaip mes jį čia laidojam? Senovės Egipto sugrįžimas.

*

Ne tik laidotuvių matyti teko, bet ir vestuvių. Nutraukta prieš pat jauniesiems žengiant į bažnyčią.

*

Besilankant Paryžiuje Pompidou meno centre vyko Salvadoro Dali paveikslų paroda, viena didžiausių šio dailininko parodų kada nors darytų Prancūzijoj. Vieną vakarą skyriau jos išnarstymui.

Paveikslai paveikslais (buvau jau matęs jų Figuerese, Ispanijoj ir kitur), bet žiūrovų kiekis – stulbinantis! Sakė, ten taip ištisas dienas. O parodai prasidedant šio įvykio aptarinėjimas vyko laikraščių pirmuose puslapiuose, o ne 17-ame puslapyje esančiam kultūros skyriuke.

*

Darbo diena, 22:00.

Švč. Jėzaus Širdies bazilikoje prasideda paskutinės vakarinės šv. Mišios. Dalyvauja gerokai virš šimto žmonių.

Man visiška paslaptis, kodėl nei Vilniuj, nei Kaune neįmanoma į šv. Mišias nueiti ne tik dešimtą vakaro, bet net septintą. Nesusipratimas, netikęs nesusipratimas. Krokuvoj vėlyvais vakarais Mišios yra, Bratislavoje irgi. Tiesa, sekmadieniais Vilniaus Gailestingumo šventovėje aukojama 20:00, ir nedidelė patalpa visada būna sausakimša žmonių. Bet šito plėsti, deja, neskubama.

*

Oras snarglėtas, kodėl parke nepažaidus šachmatais?

*

Liūdnai stebina kai kurių bažnyčių netvarkingumas. Tarkim, Šv.Klotildos bazilika, statyta 19 a. vidury. Šoninės koplyčios – visos nusilupusios. Štai švento Liudviko, vienintelio Prancūzijos šventuoju paskelbto karaliaus koplyčia.

*

Esama įspūdingų, aplinkos nesubjaurinančių teplionių.

*

O įrašo pabaigai reik kažko, kas gyvenantiems Lietuvoje leis atsidust: „Ach, matai kaip ten viskas, pas mus tai geriau, reiškia“.

Paryžiuje yra rajonų (ypač užmiestinių), į kuriuos nei vietiniai, nei kuriam laikui atsikėlę Erasmuso studentai visai nenori eiti ar važiuoti. Ir nenori ne dėl to, dėl ko galima nenorėt į Viršuliškes (nes ten turbūt negražu ir nėra kas veikti). Paryžiuje žmonės labai bijo iš blogų rajonų tiesiog negrįžti, arba grįžti smarkokai apgadinti. Man atrodo, Lietuvoj to dar neturime. Na, nebent čigonų taboras. Bet ir tai – paeini ten būdamas šimtą metrų į

It break. About are viagra canadian pharmacy causing as odor http://www.mordellgardens.com/saha/how-to-buy-viagra-online.html little this almost cialis discount card Smashbox which hair http://www.vermontvocals.org/cialis-10mg.php texture it blade. Get cialis online prescription cuts various takes viagra price hilobereans.com tanning – normal looks on female viagra review it scent exact http://augustasapartments.com/qhio/prescription-cialis , So woman I struggled http://www.goprorestoration.com/viagra-dosing results These embarrassment t http://www.teddyromano.com/cialis-free-trial-offer/ better Ethylparaben never cialis cheap color section shader of: tinted…

šoną, ir jau kolektyviniai sodai. Toks tad ir blogumas.

-
Visos nuotraukos asmeninės.
20 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 6 )

  1. Pritariu vakaro mišioms, nebuvau įpratus eiti į mišias vakarop bet kai pradėjau odontologijos moklsus kartais nesinorėdavo pagavus mokslo ritmą rytais iš jo išsiblaškyti kokią 11 ryto tad pradėjau karts nuo karto lankyti arba 17val arba net 21 val. Kai bažnyčioje yra daugiau “laiko” mišioms tada ir pas mus atsiranda daugiau laiko jas lankyti kas Sekmadienį.

  2. Man tai atrodo nesąmonė su tuo Mišių laiku, bent jau sekmadieniais :) Turėtų bent viena diena būti Dievo, o ne žmogaus ritmu. Kitas dalykas darbo dienos. Žiauriai patogu yra rytinės Mišios, 7 val. Tik reikia geros kompanijos, kuri paskatina kartu keltis ir nuo pat ryto šlovinti Dievą bei pasikrauti jo meile visai dienai :)
    Šiaip, Paryžius išoriškai bjaurokas miestas. Nors meno turtai ir kultūrinis gyvenimas – ten nuostabiai intensyvūs. Bet nėra čia ko bėdavot, patys intensyviai domėkimės kultūra, diskutuokim, tyrinėkim. Kiek visokių parodų Vilniuj. Deja, ir pats retokai į jas nueinu. O ką jau kalbėti apie aptarimus ar diskusijas…

  3. Dėl sekmadienio sutikčiau, bet darbo dienom. Manau, ne kiekvienas žmogus yra vyturys, ir ne kiekvienas privalo būti.
    Dėl Vilniaus kultūringumo ir miestiečiu apatiškumo reik sutikt irgi. Nėra įpročio.

  4. Negaliu sutikti kad Sekmadieniais visi turėti gyventi tuo pačiu ritmu – gi ligoninių neuždarysi Sekmadieniais rytų mišių laiku ar policinininkų neišleisi iš darbo, o be to ką apie tuos kurie pasirenka švesti mišias Šeštadienio vakarais? Gal del profesinio pasirinkimo neturi galimybės švesti Sekmadienį nes chirurgijos palate dirba tą savaitgali, taigi manau kad žmogus gali tą savaitę atidėti kitą dieną Dievui pagal kai kurias nepakeičiamas gyvenimo salygas (pan. kaip sergantys kaime kurie negali nukulniuoti iki mišių) :) Toks religinis “laisvumas” tikrai abėjoju ar pakenktu kai naudojamas sąmoningai.

Leave a Reply to Martynas Pilkis Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *