Antanas Šveistrys
2016-02-26

Mokytojų streikas: kodėl jie neuždirbs daugiau?

zr5hlMokytojų streiko faktai:

  1. Šį mėnesį prasidėjęs mokytojų streikas įtraukė 5%-10% Lietuvos ugdymo įstaigų. Pagrindinis reikalavimas: didesnės algos.
  2. Vidutinis Lietuvos mokytojo atlyginimas, neatskaičius mokesčių, siekia 823,4 euro per mėnesį.  Visų Lietuvos dirbančiųjų atlygis neatskaičius mokesčių yra 735,1 Eur. Lygiai toks pat santykis tarp vidutinės algos ir mokytojo algos yra ir, pavyzdžiui, JAV. Tai – normalu.

Šiuolaikinės švietimo sistemos tendencijos:

  1. Švietimas yra suprantamas kaip paslauga, kurią už atitinkamą kainą perka valstybė. Tai prekė.
  2. Valstybė, t.y. mes, nori sutaupyti. Kaip taupoma švietime? Palyginkime tai su McDonald’s restoranu. Receptūras maistui ruošia labai rimti, labai gerai apmokami ekspertai. O iš 11,7 mln. McDonald’s darbuotojų apie restoraninio maisto gamybą jokių žinių neturi praktiškai niekas. Pagal griežtas ir lengvai suprantamas instrukcijas darbuotojai tik:
    a) apdoroja pusiau paruoštą maistą;
    b) pateikia jį klientams.
    Įsivaizduojate, kaip pabrangtų maistas, jei kiekviename McDonald’s dirbtų po tikrą Kulinarą? To negalima leisti.
    Kaip ir Kulinarai greito maisto užkandinėje, tikri Ugdytojai standartinėse mokyklose yra per brangus malonumas. Norint jų atsisakyti, geriausių ekspertų yra paruošiamos instrukcijos produkto gamybai (bendrojo ugdymo programos) bei pusfabrikačiai (vadovėliai, pratybos, įvairūs jų papildiniai), o po to užtikrinama gaminio kokybės kontrolė (egzaminai).
  3. Taigi mokytojo vaidmuo šiuolaikinėje mokykloje yra toks, koks McDonald’s virtuvės darbininko. Savarankiškas Ugdytojas – žmogaus įvesdintojas į pasaulį – švietimo sistemai yra per brangus, nes už darbininko darbą mokėti profesoriaus atlyginimą yra išlaidavimas. Be to, pačiam Ugdytojui darbas pagal instrukcijas yra nemielas, ne tik per mažai apmokamas.
  4. Mokytojas yra darbininkas, įgyvendinantis valdžios patvirtintą bendrąją ugdymo programą.  Dėl to ir užmokestis gali būti tik kvalifikuotų darbininkų lygio.
  5. Darbininkiškus reikalavimus išpildyti už santykinai neblogą algą galinčių yra apstu. Todėl ir streikuoja tik keli procentai mokytojų. Todėl ir algos kilti negali – norinčių dirbti netrūksta.

Prognozė:

  1. Algos nedidės ne dėl biudžeto suvaržymų, bet dėl aukščiau išdėstytų priežasčių. Numatoma, kad šiais metais vidutinė lietuvių alga kils beveik 6%. Sunkiai tikėtina, kad mokytojų algos galėtų kilti tokiu tempu.
  2. Visuomenės nelygybė aštrės: vargšai atsisijos nuo turtingųjų. Turtingieji turtės, palikdami kitus toli už savęs. Kaip ir restoranai, mokyklų sistema vis labiau skirstysis, aptarnaudama skirtingas gyventojų kastas. Valstybinės mokyklos liks tiems, kurie valgo pigiose picerijose ir McDonald’s. Juose „apdorojami“ vaikai bus mokomi taip, kad neiššoktų aukščiau bambos ir liktų savo tėvų turtinėje klasėje. Elito vaikai, kaip žinome iš istorijos, visada mokėsi geresnėmis sąlygomis.
  3. Ugdytojai, kurie nori dirbti savęs vertą Laisvo mokytojo darbą ir gauti atitinkamą atlygį, dirbs su Elito vaikais. To užuomazgas matome tūkstančiuose brangių korepetitorių, vis stiprėjančiose privačiose mokyklose bei vaikų būrelių manijoje, kuri užvaldžiusi kiekvieną apsukresnę šeimą. Šios tendencijos tik stiprės
  4. Žmogų užauginti – tai ne sumuštinį paruošti. Tie, kurie tai supranta, jau galite save laikyti Elitu, nepaisant turtinės padėties.
  5. Valstybė iš susidariusios padėties neturi išeities. Požiūris į švietimą kaip paslaugą skatina siekį taupyti. Tai sustiprina papildoma aplinkybė. Visapusis žmogaus ugdymas, visų pirma, implikuoja moralinės savivokos – sąžinės – auginimą ir šlifavimą, moralinę discipliną. Šiuolaikinės valstybės liberali politinė sistema neleidžia net rimtai kelti klausimo dėl tokio neliberalaus gėrio kaip tam tikros moralinės sampratos primetimas valstybinėse mokyklose.
  6. Nebepavyks valstybinių mokyklų paversti vietomis, kur visapusiškai ugdomi jauni žmonės, o jų Ugdytojai gauna didelę atsakomybę ir didelį atlyginimą. Tai įvyks nebent privačiose mokyklose arba jų pakaitaluose. Taupykite.
80 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 5 )

  1. Dvi išvados prašosi būti išsakytos:
    a) kaip ir kitose vietose, mokyklose yra žmonių, veikančių ne pagal bendrą logiką. Mūsų atveju, tai tie šviesūs mokytojai, parodę ne švietimo programą, bet kas už jos. Ačiū jiems (taip pat ir savo mokytojams).
    b) liūdna stebint tautinės mokyklos irimą (t.y. žlugimą idėjos, kad žmonėmis gali būti išauklėjami visi). Kurkimė katalikiškas (o, jei norite, ir klasikines, dorovines, menines, žaliavalgiškas ir kitokias) mokyklas!

  2. Gali algos dideti mažiausiai dvigubai NEŠVAISTANT pinigų nereikalingų namų remontui ir śildymui ir nelaikant mokytojų pusiau be darbo. Administracijos mokyklose suvartoja apie 25% ugdymui skirtų lėśų ( o turėtų iki 14)

  3. Jei jau imamės prognozuoti, tai pažiūrėkime kas vyksta, pvz., JAV: ten labiausiai auga namų mokymas, mokiniai rečiau renkasi privačias mokyklas, nes jose panašios vidaus problemos kaip ir valstybinėse, be to, brangu. Lietuvoje privačios mokyklos išvis nelabai kam įperkamos, nes jos negauna viso mokinio krepšelio kaip valstybinės. Taigi, lieka savarankiškas mokymasis. Sakyčiau, yra prabanga trinti mokyklos suolą dešimtoje klasėje, kai egzaminams galima pasiruošti nuotoliniu būdu, jei nesi visiškas tinginys, o sutaupytą laiką skirti realiai veiklai visuomenėje: pomėgiams, savanoriavimui ir praktikai tose srityse, kuriose mokinys norės ateityje dirbti.

    1. Labai geras ir baisokai teisingas straipsnis. Tačiau iš esmės nieko naujo… Dar Keiptauno pasaulinis mokytojų kongresas, rodos 2011 m., pasiuntė žinią pasaulio vyriausybėms: Švietimas negali būti prekė, mokykla ne paslaugų teikėja ir t.t. Visa tai buvo išsiuntinėta ir savivaldybėms, kaip steigėjams. Iš to viena išvada, pasaulis eina prieš žmonijos pasiekimus…

  4. Ydingas pirmas straipsnio teiginys : netiesa, kad pagrindinis streiką organizavusių profsąjungų reikalavimas – didesnės algos. Greičiau atvirkščiai – ne didesnis DU svarbu, o aiškus mokytojo funkcijų išgryninimas (todėl reikalaujama mažinti mokinių skaičių klasėje, įvesti etatinio apmokėjimo sistemą, įsteigti pagalbinių etatų, – tam reikalingas didesnis BENDRAS sistemos finansavimas. Mat, esamas mokytojo darbo užmokestis (DU) nebeatitinka mokytojo profesijai keliamų reikalavimų bei perteklinių funkcijų gausybės, todėl būtina pertvarkyti mokytojo darbo apmokėjimo principus, t.y. išsiaiškinti UŽ KĄ ir KIEK valstybė moka bendrojo, ikimokyklinio ugdymo (IU), neformaliojo ugdymo (NFU) lygmeny už įvairias paslaugas. Šiuo metu mokytojas yra apkrautas mažiausiai 3-4 pareigybių funkcijomis : dalyko mokytojo, auklėtojo, spec.pedagogo, psichologo, mokytojo pagalbininko, soc.pedagogo, vadybininko ir t.t. darbais, už kuriuos jis dar ir privalo atsiskaitinėti, pildyti krūvas dokumentų bei atlaikyti įvairių institucijų kontrolinę priežiūrą. Už visus šiuos darbus atlyginimus (gal net nesiekiančius 823,4 Eu) turėtų gauti švietimo įstaigose dirbantys specialistai, – vadinas, turi būti keičiama švietimo įstaigos etatų struktūra. Deja, to nėra jau daugelį metų – ko nepasakysi nei apie JAV, nei apie išsivysčiusių ES šalių švietimo įstaigas. Kažkodėl niekad nepasakomi paprasti dalykai : ar tikrai suomis/danas/amerikietis/švedas etc. mokytojas VIENAS atsakingas už 20-30 mokinių VISAPUSIŠKĄ išugdymą per 4+4+4 metus ? O lietuvis mokytojas nuolankiai neriasi iš kailio tol, kol kojom nebepaeina (ar nevertėtų šalia visų demagogijų apie mokytojo darbo “lengvumą” pateikti mokytojų mirtingumo statistiką ?) Lietuvos mokytojas neturi laiko aiškinti ir gilintis, kaip, kiek ir už ką apmokami kitų profesijų darbuotojai, todėl atėjo laikas, kad net ir kantriausius lašas po lašo privers pradėti priešintis NETEISINGUMUI, o ne bukai reikalauti tik “didesnės algos”.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *