Martynas Pilkis
2012-02-21

Vitražai (6)

Kai vystėsi internetas, žmonės manė, jog laikui bėgant bus galima nebevažinėti darbovietėn ir dirbt namie. Vis tik dėl blaškumo daugumai tai buvo per sudėtinga. Vietoje to buvo surasta galimybė turėti apkarpytą namų versiją darbovietėje. Taip atsirado „Facebook’as“.

*

Truputėlis pamąstymų apie ekonominės krizės ištakas besikeičiančioje visuomenėje.

Mes daugiau nesame taupymo/gaminimo/vartojimo visuomenė, esame eikvojimo visuomenė („užbaigimo užbaigus“ prasme ji yra „išsėmimo“, ar labiau „suvartojimo“, nei paprasčiausiai „vartojimo“ visuomenė). Galime sakyti „prijaučiu socializmui“, „prijaučiu liberalizmui“, ar „prijaučiu etatizmui“, bet vis tiek kalbame apie ekonomiką; iš esmės tai yra ekonomiška pasaulio samprata. Ir manau, kad tokia ekonomika daugiau nebeveikia. Tai postmodernybė. Ir ši ekonomiška pasaulio samprata, kuri mums suteikė puikių dalykų, sukūrė mūsų moderniąją visuomenę (kurios jokiais būdais nekeikiu), daugiau nebeveikia. Tai ekonominė krizė.   [..]

Nebėra jokio intelektualinio tikslo laikytis ekonominio modelio; vyksta kažkas kita. Jaunoji karta daugiau nebesidomi politika ar darbu. Dažnai ironiškai sakau, kad PEL (leplan depargne logement – taupyti ir nusipirkti namą) nebėra jų gyvenimo idealas. Jiems nebereikia savo namo. Nes galiausiai tai antkapis. Dėl tos paprastos priežasties, kad šiandien jie vedę, o rytoj jau gal išsiskyrę. Gyvenime būna daug vedybų bei įsimylėjimų. Todėl didinga ekonomikos idėja, grindžiama taupymu bei investavimu tiek makro, tiek mikro lygiu, daugiau nebeveikia; [..]

Iš pokalbio apie postmodernybę su Micheliu Maffesoli.

*

Dažnai ant krikščionybės paburbama, jog šioji įtraukė pagoniškų religijų elementus. Esą, jos šventės yra svetimos. Sinkretizmas toks. Aišku, kritikams pasigilinti į viso to prasmę atrodo visai nereikalinga.

ES neseniai sugalvojo, kad vasario 11d. turėtų būti Europinė pagalbos numerio 112 diena. Savotiškas bandymas sekuliarizuoti Jono Pauliaus II paskelbtą Pasaulinę ligonių dieną ir  Lurdo Švč. mergelės Marijos minėjimą?

*

Ekologijos reikšmė šiandien neginčijama. Visiems būtina įsiklausyti į gamtos kalbą ir atitinkamai atsakyti. Bet aš primygtinai norėčiau paliesti vieną aspektą, kaip ir anksčiau – taip man atrodo – pasiliekantį už borto: egzistuoja ir žmogaus ekologija. Žmogus irgi turi prigimtį, kurios turi paisyti ir kuria negali manipuliuoti, kaip nori. Žmogus yra ne tik save kurianti laisvė. Žmogus savęs nesukuria. Jis yra dvasia ir valia, bet taip pat yra prigimtis, o žmogaus valia būna teisinga tik tada, kai jis paiso prigimties, girdi ją ir save priima kaip tokį, koks yra ir kokio jis savęs nesukūrė. Būtent taip, ir tik taip, įgyvendinama tikroji žmogaus laisvė.

Iš Popiežiaus kalbos Bundestage

*

Užupyje vaikšto žmogus su gražiu didžiuliu šunimi ir kabina lapus ant sienų. Lapuose šuns nuotrauka ir pranešimas, jog jį neseniai rado pasimetusį. O juk galėtų to nedaryti. Bet daro. Gražu.

-
Nuotrauka iš snieguoto Vilniaus priklauso BroGuggs
1 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 1 )

  1. Apie vitražus. Liutauras Serapinas apie juos trumpai užsiminė Šiluvos Apreiškimo kkoplyčioje. Štai ką pamenu: Kam reikalingi vitražai? Juk vietoje jų galėtų būti tiesiog langai. Retas apsilankęs koplyčioje ar bažnyčioje, kurių langus puošia vitražai, iš tiesų mato, kas ten pavaizduota – dažnas net nepasižiūri, o tie, kurie žiūri, nebūtinai pamato dėl regėjimo problemų. Bet vitražai koplyčiose ir bažnyčiose, net jei nesusimąstom apie jų religinį turinį, padeda pasijusti saugiau, nekliudomam išorės pavojų. Visada vitražuose regim grožias spalvas, mūsų netrikdo gąsdinantys, piktinantys ar liūdinantys vaizdai iš gatvės.

Leave a Reply to Julija Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *