Martynas Pilkis
2012-01-24

Užkalbėjimas BVP

Visur dejuojama dėl dingusios gerovės. Bet jei ši gerovė reiškia tik padidintus kasdienius patogumus, radijo aparatus, elektrines virtuves, daugiau alkoholio ir brangesnes sukneles, tai galima būtų palinkėti, kad toji gerovė ir nebegrįžtų.“, – 1932 metais sakė profesorius Kazys Pakštas. Šiandien tai vėl svarbu. Kuo?

Politikai ir žiniasklaida mikliai žongliruoja įvairiausiais skaičiais, kai prisireikia kalbėti apie šalies padėtį. Populiariausias jų, žinoma, yra BVP. O geroji naujiena, kartais vis paskelbiama Lietuvai, yra paprasta: BVP auga!

Kodėl tai nėra taip jau verta iškilmingo trimitų gaudesio?

Bepigu augti, kai prieš tai šitaip smarkiai krito. Palyginkime Lietuvos ir Graikijos BVP kitimo nuo 2003 iki 2011 metų kreives[1. Duomenys imti iš Eurostato, čia. Ne procentinė, o skaitinė išraiška čia ir čia.]:

Šis palyginimas atrodo dar gana neblogai. Skaitine eurų išraiška statistinis lietuvis statistinio graiko lenkiamas ~2,5 karto. O iš žiniasklaidos juk susidaro vaizdas, tarsi Graikija yra kvaila ir nevaldanti savęs valstybė, per skolas pasmerkusi save skurdui. Toli gražu!

*

Ne, šio įrašo tikslas nėra pasakyti, kad „štai žiūrėkite, kaip negera Lietuvoj gyvent!“

Tiesiog siūlau iš vis kuo mažiau galvoti apie BVP – nesvarbu, mažas jis ar didelis. Kodėl?

Pirmiausia, kas yra BVP? Tai visų per tam tikrą laiką ekonomikos sistemoje sukurtų prekių ir paslaugų, kurios apskaitomos pinigais, piniginė vertė.

Taigi:

  • Didelis dėmesys, kurį šalių gyventojai ir valdžia skiria BVP augimui, ragina vartoti vis daugiau, nesvarbu, reikia ar nereikia žmonėms tų prekių ir paslaugų.
  • Skaičiuojant BVP įtraukiami ir jį aukštyn kelia tokie dalykai, kuriais paprastai nesididžiuojama: išlaidos alkoholiui, tabakui, ginklams, storulių Makdonalde nusiperkami sumuštiniai, policijai skirtos lėšos, kalėjimų išlaikymas ir t.t. Karo pramonė gali būti visai pravarti, kai nori pakelti BVP.
    Žiūrėdamas į BVP nematai neigiamų ekonomikos veikimo pasėkmių gamtai, valstybės gyventojų kūno ir dvasios sveikatai.
  • Šalies BVP gali būti pakankamai aukštas, tačiau vartojimo pasiskirstymas – labai netolygus. Gali būti, kad skurdžiams vis labiau skurstant, o turčiams pasakiškai turtėjant jų sąskaita, BVP augimo rodiklis bus tiesiog puikus. Tokia tendencija veda į nesveiko būvio visuomenę ir laikui bėgant iššaukia bėgimą iš šalies arba (nebūtinai taikią) revoliuciją.
  • BVP rodiklis neatsipindi didžiulį gyvenimo kokobės šuolį sukeliančių technikos proveržių, nieko nepasako apie šalies gyventojų išsilavinimą, kultūringumą, žmonių tarpusavio santykius, gyvenimo trukmę ir kitus labai svarbius dalykus.
  • Žiūrėjimas į BVP galiausiai baigiasi tuo, kad vis daugiau gyvenimo sričių tampa pavaldžios ekonominei logikai ir bet kokį žmogiškąjį veiksmą stengiamasi paversti į piniginius vienetus. Tai sudaro grėsmę tiek šeimai ir draugystėms, tiek nevyriausybinėms organizacijoms, tiek bet kokioms kitoms bendruomenėms, kuriose pinigai nėra esmė.
    Šitaip atsiranda tokie pastebėjimai kaip, pavyzdžiui, „Lietuvoje savanoriška veikla padeda sukurti 1,5 proc. BVP“. Juk verčiau vietoje bandymo gerus darbus paversti į pinignius vienetus turėtume žiūrėti, kiek gero žmonėms sukuria piniginis pasaulis ir jį pagal tai vertinti, taisyti. Jeigu toliau judėsime tokia kryptimi, gali baigtis tuo, jog moksleiviai gaus pinigus už paruoštus namų darbus ar sutvarkytą kambarį, o tada sumokės juos savo tėvams už paruoštą maistą ir kitokią priežiūrą. Absurdiška, bet juk BVP smarkiai pakiltų!

Pinigai tikrai puikiai atlieka svarbiausią savo funkciją: pagreitinti bet kokį darbą ir vieną darbą paversti kitu. Vis tik įsivaizdavimas, kad be pinigų ir piniginių santykių nėra jokių kitų vertingų energijos mainų formų, yra neteisingas ir netgi galimai pražūtingas.

Vietoje pasitenkinimo žvilgtelėjimu į BVP skaičiukus, stenkimės pasaulį ir įvairias jo krizes matyti ir vertinti plačiau ir giliau. ♦

-
nuotrauka su konteineriu priklauso  mugley
2 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 2 )

  1. Sveiki,
    na, skaičiai taip pat gali būti įdomūs ir atspindėti tam tikrą padėtį. Juk savo kūno temperatūrą taip pat matuojame ir pagal tam tikrą skaičių kombinaciją sprendžiame apie savo kūno ir net dvasios stovį. Lygiai taip ir su ekonomika. Sąžiningai pateikiami skaičiai yra būtini, kad sėkmingai valdyti įmonės ar valstybės ir net asmeninius finansus.
    Kita vertus, sutinku, kad BVp gal visko ir neaprėpia, todėl būtina ir skurdą bei nusikaltimus, sveikatos ir visuomenės kultūros raidą įvertinti.
    Gal kada turėsime ir tobulesnį ekonomikos apskaičiavimo mechanizmą nei vien tik BVP.
    Ačiū.

  2. Sakyčiau, Martynas čia pataria pamąstyti, kad yra ekonomiškai neskaičiuojamų dalykų. Nebūtina atsisakyti BVP, svarbu nepamiršti, kad šypsenos ar maldos poveikio darbingumui nepamatuosi, nes tai daugiau nei ekonomika. Lygiai kaip ir žmogus yra daugiau nei kūnas.

Leave a Reply to TT Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *