Nežinau, kas laukia Lietuvos.
Bet žinau, jog daug žmonių turi tvirtą įsitikinimą – nieko gero. Dar tokie žmonės dažnai galvoja, jog Vakarų Europa yra pavyzdys lygiavimuisi. Su žalesne žole, linksmesniais veidais ir t.t.
Prisimenu karts nuo karto vieną kitą vaizdelį iš keturių mėnesių Danijoj.
- Kopenhagos centras, penktadienio vakaras, apie pusę aštuntos. Prie gatvės pastatytas naujas visureigis. Penkiasdešimt kelių metų vyras sustoja prie jo (iš šaligatvio pusės), atsisega klyną ir tiesiog šlapinasi ant durelių. Kitas vyras (jo draugas, matyt) stovi iš nugaros ir į visa tai žiūri.
-
Plačiai skambinama apie Daniją – gerovės valstybę. Vietiniai studentai ten gauna dideles, tikrai dideles stipendijas. Litais būtų apie pustrečio tūkstančio net.
Skamba kvailai, bet jas išmokėjus pradeda stigti pinigų sumokėti dėstytojams – dėl to ženkliai sumažinamas kontaktinių valandų (paskaitų, seminarų) skaičius. Dieniniame skyriuje studijuot socialinės krypties magistrą ir teturėti 6 akademines valandas užsiėmimų yra nieko neįprasto. Ir tai – geriausiame Danijos universitete!
Aišku, tariama, kad studentai turėtų dirbti savarankiškai. Tačiau vietoj to verčiau pasiieškoma darbo arba pratingima.
-
Gražios Kopenhagos universiteto bibliotekos, patogios.
Socialinių mokslų bibliotekoje yra poilsio kambarys: su šaldytuvu, mikrobange, kriaukle, indais. Pravartu.Vieną dieną kažkas jį apšvarino. Durys buvo užklijuotos geltona juosta, kad nieks neitų vidun, kol įvykio vietos apžiūrėti atvyks policija. Taip ir buvo keturias dienas kambarys užklijuotas ir nepasiekiamas studentams, kol ši pagaliau atvyko.
Ne taip siaubinga, kaip to norvego žudiko Breiviko nesulaikymas ištisą valandą, bet vis tiek gana įspūdinga – blogąja prasme.
Ir dar daug kitų vaizdelių buvo.
Ar dabar dėl to reiktų nekreipti dėmesio į Lietuvos bėdas? Būtų paika.
Tiesiog nenukabinkime nosies. Tebūnie daugiau narsos matant tai, kas taisytina.
-
Nuotrauka priklauso wili_hybri3 – paspausk ir pagirk!
Primena tavo mintys straipsnį skaitytą kuriame rašo apie įvykį Danijoje. “Ir vėl vaizdas prieš akis, ką tik matytas – sterilios gerovės pasaulis ir prievartos sceną stebintieji, ledinėmis širdimis…Danai nebegyvi. Mes – dar ne. Bet kas laukia ateityje? Ar kosminis pasaulio šaltis sustingdys ir mūsų sielas? Ar suvokiame, kad niekas mums nepadės, niekas neateis į pagalbą, jei ne mes patys. Jei ne mes patys – kol dar gyvi, kol dar širdis ne ledo gabalas…”
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-06-09-algirdas-patackas-mes-dar-gyvi-danai-jau-ne/83696