Martynas Pilkis
2012-02-24

Trys kvailiausi lietuviški pasakymai

2012 metų Užgavėnių šventė Rumšiškių muziejuje

Yra labai taiklių lietuviškų posakių – pradedant visiems žinomais („Lengva pasakyti, bet ne padaryti“) ir baigiant veik nebenaudojamais, kaip antai „Liežuvio sauso nieks neklauso“.

Pastarasis, beje, puikiai tiktų kai kurių dalykų dėstytojams. Bet ne apie tai šis įrašas.

Yra ir visai kvailų pasakymų. Netgi savotiškai pavojingų – mat jais vadovaujantis galima padaryt dalykų, kuriuos vėliau bus gėda prisiminti.

1. „Tyla – gera byla.“

Taip, yra ir gera šio posakio interpretacija. Tačiau dabar jis dažniausiai suvokiamas kitaip – tylėk, jei tau taip naudingiau! Nematyk melo, veidmainiavimo, aplaidumo, neišmanėliškumo, jei prabilęs rizikuoji nors kaip nukentėt.

Ką atneša toks susitaikėliškumas? Aplinką, pilną netramdomų niekšų. Ir, žinoma, bejėgiškumo jausmą. Nemažai tos nevilties matos, kai su žmonėm pakalbi.

Intelektualas ne tas, kuris protingai tyli, o tas, kuris ir protingai kalba, ir  drąsiai veikia.

Giedrius Kuprevičius

2. „Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi.“

Ne, netiesa! Daug tiksliau būtų sakyti, kad „kaip pavadinsi, taip pagadinsi“. Požiūris į dalykus yra svarbus. Požiūrį mes išreiškiame tiek veiksmais, tiek žodžiais. Reikia būti atsargiam su abiejais.

Skaičiau: jei kokį protingą mokinį mokytojas vis peikia, o giria netalentingą, tai pastarasis po kurio laiko aplenkia gabesnįjį. Ir nieko čia stebėtino. Piktu žodžiu prišauksi piktumą, ironišku – ironiją atgalios. O pagyręs žmogų už nugaros gali tikėtis, kad jis į tave atsigręš veidu.

Taip pat ir su daiktais. Puikiai veikiantį ir paprastą telefoną daug maloniau naudoti nei apšiurusį ir neišmanų telefoną. Nors tai juk gali būti ir tas pats aparatas.

3. „Nepagautas – ne vagis.“

Ką čia ir besakyti. Vagis yra vagis nuo momento, kai apsivogia. O gal net ir anksčiau – nuo tos akimirkos, kai jo galvoje užgimsta mintis kažką pavogti. Beje, nuo tada prasideda ir savotiška sąžinės bausmė.

Geriausias būdas nebūti vagimi – tiesiog nenorėti vogti, nepagalvoti apie tai. Tai veikia daug geriau, nei sąžinės permaldavimas, jog viską atlikus „švariai“ liksi nekaltas. Šlykštus gyvenimas turėtų būti.

Mišinys

Įdomi situacija išeitų sumaišius šiuos tris posakius.

Koks nors niekšas šį tą pavagia. Jis mano, kad išsaugos gerą vardą ir netgi nebus vagis, jei jo niekas nesugaus už rankos. Vis tik prielaidų pagauti jį būta, tačiau liudininkai nekrutina nė piršto neteisybei pataisyt. „Tyla – gera byla“. Už nugaros pasklinda gandai, kad turtai gal ir nelabai švarūs, kažkas čia esą neaišku su tuo veikėju. Tačiau šis nesijaudina dėl įtarimų. Juk kaip jį pavadinsi (vagim, niekšu, sukčiumi), taip nepagadinsi. Žmogus tai geras. O be to – pinigai nekvepia. ♦

-
Nuotrauka iš Užgavėnių priklauso Lietuvos liaudies buities muziejui.
3 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 5 )

  1. Greta šių trijų posakių norėčiau paminėti dar bent du:
    1. “Viltis – kvailių motina”
    2. “Papasakok savo bobutei”
    Pirmasis niekina vieną iš trijų dieviškųjų dorybių-Viltį-pasitikėjimą tuo, ką mums Dievas pažadėjo sukūrimu ir gebėjimą nuolat ir stipriai trokšti to, dėl ko esame žemėje.
    Antrasis menkina senolių autoritetą ir išmintį, tapatindamas jų atotrūkį nuo technologinės pažangos su visišku neišmanėliškumu bet kokioje srityje.

    Kad ir kaip protingai įžvelgiame visuomenės problemas, niekada nedera prarasti vilties ir dažnai pravartu pasiteirauti vyresnių patarimo.

  2. Sveikiname šimtojo šio tinklaraščio komentaro autorių Paulių! Dėl laimėjimo* – keptų bulvių su pikantišku padažu – atsiėmimo bus susisiekta asmeniškai.

    * – laimėjimas į pinigus ar kitus dalykus nekeičiamas.

  3. Gali būti, kad Paulius ir pikantišką padažą netruks demonizuoti (su pirmu smarkiai perlenkta).

  4. Ypatingai džiaugiuosi šiuo įvertinimu ir apdovanojimu. Man labai malonu laukti jo išsipildymo.
    O pikantiški dalykai iš tiesų dažnai veda velniop.

  5. Nors tavo ratuos sėdžiu, Martynai, šįkart ne tavo giesmę pagiedosiu :)

    Interpretuojant frazeologiją galima dar ne iki tokių absurdų prieiti. Liaudiški pasakymai visada yra dalinė ir situacinė tiesa. Bėda yra ne posakiuose, kaip pats formuluoji pavadinime, o juos vartojančiuose (ar veikiau, klaidingu požiūriu besivadovaujančiuose) žmonėse. Žmonės kuria situacijas :)

    Galima įsivaizduoti ir tuos posakius, kuriuos pagyrei, labai kvailam kontekste. “Lengva pasakyti, bet ne padaryti” – pasakė profesionalus žudikas pradedančiajam ir įsmeigė peilį į auką. Lengva būti pateikti ir morališkai tinkamas visų išpeiktųjų posakių interpretacijas, bet geriau pamoralizuosiu. Verčiau vertinti žmonių, o ne kalbos moralumą :)

Leave a Reply to TT Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *