Martynas Pilkis
2013-02-11

Trys gabaliukai apie laisvę, kuri nėra savivališka

Lygiai už mėnesio – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. O jau šį šeštadienį –  Lietuvos valstybės atkūrimo diena.

Artėjant šventėms yra proga lengvai pramankštint galvą pagalvojant apie laisvę. Reiškinį, kuris dabar plačiai (ir klaidingai) suprantamas kaip galėjimas bilekada bilekur su bilekuo pasielgti bilekaip dėl bilekokių priežasčių.

*

Kompiuterinė programa „Freedom“ (iš ang.k. „Laisvė“) kainuoja dešimt dolerių. Padaro ji paprastą dalyką: kompiuteryje išjungia internetą naudotojo pasirinktam valandų skaičiui. Be jokios galimybės internetą užblokavus jį vėl susigrąžint, kol neištiksi užstatytos beinternetės valandos.

„Freedom“ vartotojų yra virš 300 tūkstančių. Tarp jų – nemažai rašytojų, kurie negaili gerų žodžių šiai programai. Naudodami „Freedom“ jie dirba geriau.

*

Įsivaizduok: dvi dienas be lašo vandens burnoje tu klajoji po dykumą. Kepina kaip keptuvėj, karštos oro srovės kildamos viršum smėlio kalvų iškraipo dangaus žydrynę. Viskas raibuliuoja.

Jau galvojai, kad tai dar vienas miražas, kai vienoj iš kopų išvydai raganišką trobą ant sudžiūvusios vištos kojos. Bet ne, tikra, tikrai tikra! Tu beldi į saulėkaitoj suskeldėjusio medžio duris. Ragana atidaro. Tu prašai… tiksliau, ne prašai, o klūpodamas mirštančiom lūpom maldaute maldauji vandens. Nuleidęs galvą lauki atsako. Truputį sausos tylos.

– Geraiii… – nutęsdama tau sako senė.

Bet Ragana yra Ragana. Prieš tave ji pastato du kibirus ir aiškina:

– Abiejuose vanduo. Viename – tyras, kitame – baisingai užnuodytas. Išgėręs tyro, eisi tolyn, išgėręs užnuodyto, kojas užversi, mano šunims sušertas būsi! Tavo laisvė rinktis… – gudriai užbaigia ji ir vypteli šleikščia bedante šypsena.

Ragana turbūt nemeluoja: juk gali nevaržomai pasirinkti. Laisvė.

Bet jei staiga tave pasiektų Angelas ir pasakytų, kurin kibiran įpiltas tyras vanduo? Pasirinkimas gerti nuodus atkristų savaime. Tik ar tada tebebūtum laisvas rinktis?

*

Neseniai teko girdėti narkomanų, metusių priklausomybę ir (bent truputį) pagavusių Kristų, liudijimų. Kalėjimai, plėšimai, vogimai, dozės, mylimųjų skaudinimas, visiškas abejingumas ir abuojumas aplinkai. Beprasmybės pilnatvė. O tada – po trupinėlį vėl statomas gyvenimas, kantrybė, kentėjimas ir iškentėjimas, malda, daug maldų, disciplina, Bažnyčia, pasitikėjimas, darbas.

Praėjusio savo būvio toks žmogus nelaiko dabartinio savęs dalimi: „praeitas gyvenimas“, sako. „Praeitame gyvenime dariau tą ir aną“, ir panašiai.

Vos išgirdus linkstama tokiomis istorijomis itin žavėtis, it žygdarbiais. Bet tada truputį pagalvoji vėl. O kas tiems vargšams narkomanams buvo belikę? Ko jie atsisakė, kokias galimybes paaukojo vardan savo dabartinės būklės? Juk jei ne Iš(si)gelbėjimas, juos būtų suriję jau čia pat garais alsavę mirties nasrai! Nė patys jie to neslepia.

Laimei, laimei išsikapstė.

22 – paspausk ir pagirk!

Kiti įrašai panašia tema:

Komentarai ( 3 )

  1. Laisvės samprata – itin aktualus dalykas, smagu, kad ją užkabinai, Martynai.
    Įtampa yra milžiniška – mes linkę manyti, kad laisvė – tai galimybė rinktis iš keleto variantų, dabar madinga taip mąstyti, tad susiformuoja išankstinė nuostata. Bažnyčia apie tai kalba atrodytų labai keistai, bet labai išmintingai – tikroji laisvė, tai galimybė rinktis gėrį.

  2. Šiuo metu yra madinga turėti kuo daugiau galimybių rinktis, bet nemadinga ką nors pasirinkti, nes tada jau “nebeturėsi” visų tų kitų galimybių. Būti neapsisprendus ir kritikuoti apsisprendusius – pats smagiausias būvis.

  3. Taip, Vytautai. Deja, Šliogeris neklysta, kad iš visų dabartinių ekranų mus atakuoja beprotiškai banali, bet labai patraukli filosofija: Linksmybės kiekvieną dieną! Tai nereiškia vien gerk ir tūsinkis. Linksmybės gali įgauti subtiliausių formų :)
    Nors labai gerai Benas Ulevičius vienose rekolekcijose pasidalino – kai užuot atlikęs pareigas pirma leidi sau daryti kažką, kas tau malonu, linksma, tada nei tas malonumas toks malonumus, nei pareigas vėliau lengva atlikti. Bet kai įveiki save ir viską darai tvarkingai – ir darbas suteikia malonumo, ir linksmybės tikresnės. Labai pažįstama būsena.
    Išvada matyt tokia, kad tikrai laisvas tik tas, kuris įveikia save, kai reikia save įveikti :)

Leave a Reply to TT Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *