Rašytojo kritika vertė vienuolį gilinti savo paties suvokimą apie rašymą. Viename laiškų Waughui pastarasis prasitarė, jog neturi, kas jam padėtų diciplinuoti rašymą, – jam reikia kritikos lygiai taip, kaip mirštančiam iš troškulio reikia vandens.