Būdamas stipriu Lietuvos artoju, jis tyliai ir tiesiai varė savo gyvenimo vagą. Nepasidavė jokiems skausmams, jokiems kūno ar dvasios silpnumams, kantriai kentėjo visas žaizdas. Taip, jis buvo žmogus. Kantrybę veikiausiai buvo galima pastebėti veide, nuotaikoje, balse. Bet štai „baisiausias“ jo keiksmažodis buvo griežtai ištariamas žodis „burbulas“. Svečioje, nesvetingoje šalyje tiek laiko kentėjęs, su tos šalies išauklėtais darbininkais pradirbęs taip ir neištardavo ko nors aštresnio už tą, sakytum, mielą „burbulas“.