Prie Vilniaus jėzuitų gimanzijos uniforminio švarko ir kelnių priderinau štai šias žvėriškas šlepetes: Taip gimnazijoje vaikščiojau gal keletą dienų. Asmeniškai maniau, kad tai darau, nes tai pasirodė nekasdieniška, o dėl to – smagu. Tačiau šis poelgis netikėtai tapo priežastimi įvairių apmąstymų.