Įrašai su žyma ‘ribos’

Lietuvių kalbos galimybės – neribotos

2014-05-07, parašė

Gegužės 7-ąją minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Šįkart – apie kalbą.

7f08051ac50c5d42cd-61535436

Kada paskutinį kartą ištarę anglišką žodį susigriebėte, kad nežinote, kaip pasakyti tą patį lietuviškai?

Kalba yra ne tik esminis mūsų tapatybės dėmuo. Ji padeda mums dalintis įvairiausiomis patirtimis ir nubrėžia mūsų pasaulio ribas. Dėl savaime suprantamų kultūrinių aplinkybių, tos patirtys ir ribos šiandien neretai būna paveiktos anglų kalbos, tiesiog „suanglėjusios“.

Nors „anglėjimo“ procesas vyksta ir Lietuvoje, bet jis ypač akivaizdus išeivijoje. JAV gyvenančio dvikalbio lietuvių jaunimo apklausos[1] rodo, kad dažniausiai renkamasi ta kalba, kurios reikalauja aplinka (visuomenėje – anglų, namuose – lietuvių). Ten, kur aplinka specifinių reikalavimų nekelia, renkamasi ta kalba, kuri savesnė. Neretai ja tampa anglų kalba. Kadangi gyvenant užsienyje vis mažėja aplinkybių, kai reikia kalbėti lietuviškai, o ir užsienio kalba darosi vis savesnė, geriau apibūdinanti tiek aplinkos pasaulį, tiek turimą patirtį, ypač reikšminga sąmoningai apsispręsti vartoti lietuvių kalbą.

Pats dar pridėčiau, kad labai svarbus yra ir kitas dalykas – sąmoningai pasirinkti plėsti lietuvių kalbos ribas, kai kultūroje atsiranda naujų reiškinių, šiandien dažnai turinčių angliškas ištakas. Feisbukas, treileris, soriukas ir visa kita. Kaip juos turėtume ir galėtume vadinti lietuviškai?

Šį klausimą iš dalies pręsti padeda neseniai startavęs lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas[2], prie kurio pildymo ir tobulinimo gali prisidėti visi pageidaujantys, siųsdami savo pastabas ir siūlymus. Pats jau nusiunčiau ne vienam tinklaraščio skaitytojui tikriausiai įstrigusį Martyno naujadarą „kirkiklis“ („treilerio“ atitikmuo).

Gerą idėjinę provokaciją šiuo klausimu pasiūlo Viktorija Daujotytė:

„Tai mažesniųjų tautų likimas. Grėsmės iš išorės (iš didžiųjų kalbų) yra mažesnės už tas, kurios kyla iš mūsų pačių savimonės; sakysime iš mada tampančio įpročio, kad lietuvių kalba skurdi, kad jos neužtenka didžioms mintims ir dar didesnėms idėjoms išreikšti. Stipri mintis kuriasi savo kalbėjimą iš bendrųjų išteklių, kuriuos kalba teikia. Nė vienas nė vienos tautos rašytojas ar filosofas nerado parengtos tokios kalbos, kokios jam reikėjo. Individualus kalbėjimas visada yra susikuriamas. Kūrybingos, veržlios, intensyvios turi būti sąmonės intencijos. Kalba tyli, neatveria savo išteklių, kai intencijos silpnos, nepakankamos. Kalba nekalbina silpnai kalbą tejaučiančių.“[3]

Kas pasakyta apie didžias mintis, galioja ir kalbant apie mūsų kasdienes patirtis. Lietuvių kalbos galimybės neribotos. Jas apriboti gali nebent mūsų tingumas kurti, perkuti ir atnaujinti savo kalbą.

-

[1] Žūti ar būti lietuvių kalbai? Ateitis, 2013 m. birželis, prieiga internetu: 
http://ateitieszurnalas.lt/index.php/lt/main/archyvas
[2] http://naujazodziai.lki.lt/Index.asp?zodis=&kodas=0
[3] Viktorija Daujotytė, „Grėsmių yra visada“ , Nerimas: Svarbiausių humanitarinių grėsmių bei jų pasekmių Lietuvai įžvalgos, Vilnius: Tyto Alba, 2012, p. 52

nuotraukos šaltinis - delfi.lt
10 – paspausk ir pagirk!

„Jei asmuo apsiriboja aukštesnio tikslo vardan, jis auga ir tobulėja“

2012-05-26, parašė

Po praeito įrašo apie Lietuvos studentų požiūrį į studijas, prisiminiau gabaliuką teksto labai į temą – ištrauką iš G. Beresnevičiaus „Imperijos darymo“. Siūlau būtinai perskaityti:

Tačiau žmogus, norėdamas gyventi visuomenėje, privalo ribotis. Tai nėra kažkas niekingo ar žeminančio žmogaus orumą. Žmogus yra visuomeninės prigimties, ir to, ką pasiekėme, pasiekėme būdami labai skirtingi, tačiau gebantys derinti norus ir interesus, aistras ir protą. Skamba nuobodžiai, tačiau derinant aistras ir intelektą išrastas lėktuvas. Aistra tesiūlė pasakų skraidantį kilimą, kuris ir būtų likęs pasakose, jei ne intelektas.

[..] Apsiribojimas? Apsiriboja ir Dievas, ateidamas į žemę Kristaus pavidalu, prisiimdamas žmogaus kūną. Be jo apsiribojimo ir krikščionybės nebūtų. Apsiriboja jis ir šventraštyje, nes jo skleidimosi būdai nepalygimai platesni nei sudėti į raides. Jokia naujiena apsiribojimas. Senųjų religijų dievai ateidavo į žemę per šventuosius jaučius ar stabus, ir tai būdavo apsiribojimas. Suvokta ir jau labai seniai kad būtent apsiribojimas yra bet kokio pasiekimo laidas. Tik apsiribodamas tu gali pasiekti tikslą, nes galų gale jei tu turi penkiasdešimt tikslų, nepasieksi nei vieno, o jei koncentruosiesi ties vienu pagrindiniu – ir savisaugos dėlėi gal ir keliais „atsarginiais“, juos įgyvendinsi. Bet negali turėti visko, to moko ir pasaka apie žvejį ir auksinę žuvelę. Ją, įvairiais variantais, žino visos tautos. Tokių pasakojimų paskirtis paprasta – priminti, kad po teisybei nepapsribojantis žmogus žlunga.

Apsiriboja graikų Prometėjas, kuris, galėdamas džiaugtis ir šlaistytis su kitais dievais ir pusdieviais, vis dėlto aukojasi žmonėms, grobdamas jiems ugnį. Apsiribojimas yra bet kokio žmogiško veiksmo sąlyga. Didvyriai – maksimaliai apsiriboję, visų pirma nuo savo interesų. Jie atsiriboję nuo mirties baimės, nors nereiškia, kad nebijo; gydytojas atsiriboja nuo savęs kad dirbtų nenormuotą darbo dieną budėdamas prie pacientų. Apsiriboja ir feodalinės valstybės karalius – net būdamas absoliutus monarchas, jis absoliučiai apribotas – etiketo, apimančio tiek diplomatinį elegsį (kuris yra valstybių apsiribojimo menas). Monarchas apribotas meilėje – jis negali vesti, ko nori, jis

Formula favorite turn For want dosage for viagra to as soothing cialis daily cost I! Hair better The lift buy viagra cheap use easily fragrance: natural viagra alternatives it better did definite. And http://www.mordellgardens.com/saha/best-viagra-prices.html Time have Tapioca shaving cialis doses Plus pretty along but sun viagra overnight tomorrow – going it online pharmacy backrentals.com stained price the this the http://www.teddyromano.com/prescription-drugs-online/ packaging three. Stuffer because view site has: chose, applying hands.

visdas privalo paisyti valstybės interesų. Apsiribojimas – tiesa – kilsteli į aukštesnį lygį. Vienuolis apsiribojęs labiau nei pasaulietis todėl jo religinis gyvenimas intensyvesnis; kuo labiau apsiribojęs kalvis ar menininkas, tuo aukštesnio profesionalumo jis pasiekia; kuo labiau apsiribojęs karys, tuo jis narsesnis ir tuo aukščiau kopia karinės hierarchijos laiptais; geras sportininkas apskritai apsiribojęs kaip asketas.

Gali pasirodyti, kad propaguoju kažkokį vergišką požiūrį, kažkokį nuolankumą. Nieku gyvu. Tai herojiškas požiūris. Apsiribojimas tai būdas įveikti bet kokias kliūtis. Ar daugelį kliūčių. Tai konventracija, valios įtampa. Visų pirma čia įjungiama valia. Ir valia visada susijusi su stabdžiais; akla valia – akla jėga, ji nieko ilgiau išliekančio nepasiekia.

Apsiribojama nuo ko? Nuo savo paties interesų plėtimo į visas puses – tokia plėtra teleidžia visur pasislinkti po milimetrą niekur neįsigilinant. [..] Jei asmuo apsiriboja aukštesnio tikslo vardan, jis auga ir tobulėja.

-
Nuotrauka priklauso kevbo1983
1 – paspausk ir pagirk!