Miestas tau iš tiesų sakė „pasilik“. Tai buvo pats šalčiausias ir egoistiškiausias „pasilik“, nes miestas tavimi ir tokiais kaip tu minta. Paryčių gatvės puspilnės tik todėl, kad jos puspilnės; žmonės nesiskirsto, nes mato nesiskirstančius žmones; miestas gyvas, nes daug klajojančių dvasių paklūsta jo kvietimui.