Katalikybė maloniai stebina savo realizmu ir konkretumu. Ji skatina kuo objektyviau pažinti pasaulį (ir save), neįkliūnant nei į idėjų reikšmę atmetančio materializmo, nei į nuo tikrovės atitrūkusio seklaus idealizmo pinkles. O dėmesys pažintajai tikrovei turi įsikūnyti konkrečiai, t. y. daiktiškai,