Kartą pietaudama su a.a. ambasadoriumi, ateitininku Adolfu Venskumi ir klausydamasi jo gyvenimo istorijų paklausiau, iš kur tarpukaryje lietuviai turėjo tiek energijos ir entuziazmo kurti savo valstybę, užsiimti aktyvia visuomenine veikla, dalyvauti korporacijose, spausdinti leidinius, kodėl ateitininkų kuopose būdavo gausūs būriai