Įrašai su žyma ‘feisbukas’

Kaip nešvaistyti laiko Facebooke?

2012-12-12, parašė

2004 m. žydų kilmės ateisto sukurtas socialinis tinklas vis dar susilaukia  kontraversiškų vertinimų, kuriuos galima padalinti į dvi grupes. Vieni nusiteikę kritiškai veidaknygės atžvilgiu ir joje nesiregistruoja arba kurį laiką pabuvę išsitrina. Ir nėra ko stebėtis. Tyrimai rodo, kad lindėjimas facebooke sukelia priklausomybę, savo socialiniu statusu ir virtualių draugų paieška susirūpinę mokiniai ir studentai mažiau laiko skiria mokymuisi ir prasčiau išlaiko egzaminus, o kur dar privatumo dilemos ir slapto sekimo istorijos… Kiti gi, yra šio tinklo nariai ir juo gana aktyviai naudojasi arba netgi mano, kad jei tavęs nėra facebooke – tavęs nėra visai.

Mano galva, socialiniai tinklai nelabai skiriasi nuo interneto apskritai. Juk ir internetui būdingas panašus narkotizuojantis poveikis, puikiai derantis su nieko naudingo neveikimu. Vis dėlto popiežiškosios visuomenės komunikavimo priemonių tarybos dokumente „Interneto etika“ sakoma, kad internetas gali būti nepaprastai vertingas žmonių gyvenimui. Jis gali skatinti gerovę ir taiką, intelektinę ir estetinę brandą ir t. t. Panašiai yra ir su facebooku. Šios komunikavimo priemonės nauda ir žala susijusi su jos vartotojų sąmoningumu: „Internetas leidžia asmenims likti anonimiškiems, prisiimti svetimą vaidmenį, klaidžioti fantazijų pasaulyje, tačiau sykiu ir užmegzti ryšį bei dalytis mintimis su kitais. Internetas, nelygu vartotojo polinkis, vienodai gerai gali skatinti aktyviai dalyvauti ir pasyviai nugrimzti į „narciziškų ir į save nukreiptų, narkotizuojamai veikiančių stimulų” pasaulį. Jis gali būti naudojamas grupių bei pavienių asmenų izoliacijai sugriauti arba jai padidinti“.

Kadangi dėl savo darbo privalėdavau kasdien šiek tiek laiko praleisti veidaknygėje, buvau priverstas pažvelgti į šį socialinį tinklą pozityviai ir mokytis iš jo išspausti naudos. Yra kelios facebooko ypatybės, kurios daro šį tinklalapį pritaikomą saviugdai (pastaba: kertinis saviugdos dėmuo yra disciplina, todėl pirmiausiai patartina išmokti, kad veidaknygėje praleidžiamas laikas netrukdytų atlikti pirmaeiles pareigas).

  1. Panašiai kaip senas geras RSS, veidaknygė leidžia sutelkti visą norimą informacinį srautą vienoje vietoje. Koks jos privalumas lyginant su RSS? Informacinį srautą sudaro ne tik naujienos, bet ir draugų keliama informacija, nuotraukos ir t. t. Dėl galimybės sužinoti ir asmenines naujienas, veidaknygę daug maloniau tikrinti. Be to, kartais tai yra beveik vienintelė galimybė palaikyti bent minimalų ryšį su į kitą pasaulio kraštą išvykusiais draugais bei apie juos ką nors sužinoti.
  2. Facebookas leidžia pradėti arba įsijungti į labai įdomias virtualias diskusijas. Dažnai diskusijos pagrindu tampa neseniai perskaitytas straipsnis. Priešingai nuo populiariausių internetinių portalų, kur komentarai tiesiog pasiklysta arba būna anoniminiai, čia galite diskutuoti su žmonėmis, kuriuos daugiau ar mažiau pažįstate. Žinoma, lazda turi du galus. Nors virtualios diskusijos ir skatina mąstymą, bet jų dalyviai kartais elgiasi ir šneka daug laisviau, t. y. neatsakingiau nei tikrovėje, arba tiesiog neįsigilina į tai, ką sako kitas, todėl gali kilti ir visokių nesusipratimų.
  3. Veidaknygė yra neblogas socialinis barometras, padedantis  pamatyti, kas domina žmones, kuo jie yra linkę dalintis, kas kausto jų dėmesį arba skatina pasipiktinimą. Pvz., prieš šių metų rinkimus socialiniuose tinkluose paskleista nemažai politinės satyros paveikslėlių.

O ką apie facebooko žalą ir naudą manote jūs?

5 – paspausk ir pagirk!

Kodėl „Feisbukas“ lėtai nunyks?

2011-10-02, parašė

„Feisbuko“ laukia galas! Ir ne neapibrėžtas (it pasaulio pabaiga), o labai konkretus.

Taip, ligšioliniai augimo duomenys įspūdingi. Jau 800 mln. vartotojų.

„Wikipedia.org“ paveiksliukas

Bet juk dalykai ir pradeda mažėti nuo aukščiausio kada nors pasiekto taško – tai logiška.  Kas leidžia spėti, jog tokia lemtis ištiks aptariamą socialinį tinklą?

Priežasčių – ne viena.

  • Sudėtingumas. Nuo labai paprastos idėjos – leisti žmonėms pasijusti garsenybėmis, kurių gyvenimas nuolat stebimas ir aptarinėjamas [1. Būtent dėl to FB šurmuly besireiškiantys kunigai ar kiti rimtesni žmonės ten atrodo it kosmonautai Ukmergėj] – „Feisbukas“ išaugo į painų įvairiausių funkcijų kamuolį. Netrukus įvyksiantys profilio išvaizdos atnaujinimai tik stipriai padidins raidžių ir spalvų margumyną (kuris, beje, nužudė paskutinį FB konkurentą „MySpace“). O žmonės mėgsta tai, kas paprasta ir neapsunkina. Būkim atviri, daliai potencialiaĩ itin aktyvių FB vartotojų susigaudyti tinkle vis labiau kliudys ir protinių gabumų stygius.
  • Privatumo išnykimas. Sakoma, jog pasaulis keičias taip, jog privatumo garantuoti nebeįmanoma, o ir žmonėms tai ne(be)rūpi. Pokyčio esmę taikliai atspindi „Google“ šefo Eriko Šmito citata: „Jeigu kažką darote ir nenorite, kad apie tai kas nors sužinotų, galbūt pirmiausiai jums to apskritai nereikėtų daryti?“. Taigi jeigu jau gyveni gyvenimą, būk pasiruošęs, kad visi galės į jį įkišt savo nosį.
    Asmeninio ir viešo gyvenimų ribos nykimas yra ženklas, rodantis civilizacijos posūkį atgal į gentinę barbarybę, kurioje tokio dalyko kaip privatus gyvenimas tiesiog nėra.
    Yra tik genties būgno diktatas.
    Esame padėtyje, kai slydimą į tokią būseną dar galime sustabdyti, ir nemažai žmonių to siekia. Juos dar labiau suburia aiškėjantys faktai apie masinius „Feisbuko“ vykdomus šnipinėjimus. [2. Komentarą apie tai, kaip FB „žudo“ asmeninį gyvenimą, galite rasti čia.]
  • „Nesusimokančiųjų“ problema (free-rider problem). Žinoma, pinigų „Feisbuke“ mokėt nereikia, bet kalbam apie kitokį susimokėjimą. Tinklas remiasi prielaida, kad žmonės savanoriškai dės ten turinį. Kitaip viskas tiesiog neveiktų.
    Žinoma, atsiranda gudruolių, kurie nieko netalpina, o tik žiūri, ką paviešina kiti. Jeigu gudruolių daugėja, turinio mažėja, puslapyje nebelieka ką veikti. Akivaizdu: pats „Feisbukas“ tai suvokia kaip aiškią bėdą, todėl stengiasi ištraukti turinį iš žmonių tiek geranoriškai, tiek jiems to nežinant.
  • Greitmaistis nepasotina. Praėjo nemažai laiko, kol žmonės įsisąmonino, jog greitas maistas tėra nevisavertis įprasto maisto pakaitalas. Vandens nutekės ir kolei bus plačiai suvokti mokslininkų tyrimų rezultaitai, teigiantys, jog „Facebook“ ir „Twitter“ apgauna smegenis, priverčia jas patikėti, tarsi elektroninis bendravimas patenkina socialinius [..] poreikius“. Kai tai bus suvokta, daugumos požiūris į „Feisbuką“ taps ne ką geresnis, nei į greitą maistą. Ir ši diena artėja.
  • Laikas. Nėra laiko gyventi dviejų gyvenimų – tikro ir internetinio. Jau dabar vienas JAV interneto vartotojas „Feisbuke“ praleidžia 8 valandas per mėnesį, šis skaičius auga.  Spėkit iš trijų kartų, kurį gyvenimą žmonės pasirinks pasilikti.
  • Beprasmybė. Taip. „Feisbukas“ puikiai padeda šeipinti imedžą jauniesiems savivaldybių nariams, gauti dėmesio alkanoms penkiolikmetėms, dykai pasireklamuoti pradedantiems tinklaraštininkams ir niekam nežinomoms NVO. Tačiau vidutiniam žmogui,  kokia nauda (be pastovaus reklamos vartojimo ir rūpinimosi gyvenimais žmonių, su kuriais be FB pagalbos nepalaikytų jokio ryšio) jam? Galbūt jos ir nėra.

Taigi. „Feisbuko“ sunykimas atrodo nebe toks ir neįtikėtinas. Labiausiai tikėtina, jog nelabai tolimoje ateity socialinis tinklas teliks kaip neblogas pakaitalas el. pašto grupėms ir daliai asmeninio susirašinėjimo.

O kol kas… užpatinkink tai „Feisbuke“?

***

2 – paspausk ir pagirk!