Priminsiu – mąstykime apie konkrečias artimiausių žmonių sielas: gal tai tavoji senelė, tokia geraširdė, bet visa savo gera širdimi nemėgstanti ir burnojanti ant Dievo? Gal tai tavoji mama, taip puikiai atlikusi savo motinišką pareigą, tačiau netikinti amžinybe, todėl nematanti prasmės skirti laiko maldai? Už visas šias sielas buvo per mažai melstasi ir stengtasi – o atsakingi už jas buvome ir esame mes.